54 40 59 š pl 25 17 10 r ilg 54 68306 š pl 25 28611 r ilg 54 68306 25 28611 LR Prezidentūros rūmų kompleksas žali stogai

54°40′59″ š. pl. 25°17′10″ r. ilg. / 54.68306°š. pl. 25.28611°r. ilg. / 54.68306; 25.28611

Lietuvos prezidentūra – Lietuvos prezidento biuras. Yra Vilniaus senamiestyje, prie Vilniaus universiteto, S. Daukanto a. 3.

Savybės

Įsikūrusi XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus dviaukščiuose rūmuose. Juos pritaikant prezidentūrai, atkurtas istorinis interjeras. Viduje yra klasicizmo epochos stiliaus salės. Baltoji – pagrindinė, kurioje teikiami apdovanojimai, Prezidentas susitinka su visuomene; Mėlynoji skirta prezidento konfidencialiems pokalbiams; Žaliojoje Prezidentas posėdžiauja su vyriausiais patarėjais; taip pat čia – Žemėlapių, Delegacijų, Derybų, Pasitarimų salės.

Tarpukariu LR prezidentūra buvo Kaune, XIX a. vidurio pastate. Ji vadinama Istorine prezidentūra.

Istorija

Nuo XIV a. rūmai minimi kaip didikų Goštautų rezidencija.
1543–1794 m. rezidavo Vilniaus vyskupai.
1800–1801 ir 1809–1811 m. gyveno generalgubernatorius Michailas Kutuzovas, o 1812 m. – Napoleonas Bonapartas.
1824–1832 m. rūmus pagal žymaus rusų architekto Vasilijaus Stasovo sumanymą rekonstravo Karolis Podčašinskis.
Rūmams užtvėrus Universiteto gatvę, nugriauta dalis prie gatvės buvusių universiteto pastatų.
Rūmai visada buvo reprezentaciniai, juose apsistodavo atvykę į Vilnių valdovai.
1939 m. kai Vilnius grįžo Lietuvai, planuojata, kad čia bus prezidentūra.
Sovietmečiu buvo vadinami Karininkų, Menininkų rūmais.
1990–1997 m. pastatu naudojosi Prancūzijos ambasada.
1997 m. į rūmus įsikėlė prezidentūra.

Prezidentas čia dirba, priima svečius. Fasadas papuoštas Vyčiu. Kai Prezidentas yra rūmuose, virš Vyčio iškeliama Prezidento vėliava. Rūmai yra vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus.

Prezidentūros rūmų parko ąžuolai – savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas.