Lietuva olimpinėse žaidynėse | |
TOK kodas | LTU |
---|---|
NOK | Lietuvos olimpinis komitetas išorinė nuoroda (liet.) (angl.) |
Olimpinė istorija | |
Vasaros olimpinės žaidynės | |
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020 | |
Žiemos olimpinės žaidynės | |
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022 | |
Taip pat dalyvavo | |
Rusijos imperija (1912) Tarybų Sąjunga (1952–1988) |
Lietuva olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo septyniolika kartų.
Istorija
1912 m. Rusijos imperijos sudėtyje pasirodė ir sportininkai iš Vilniaus krašto – plaukikas ir šaulys Leonardus Syttin.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai – Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija – , gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15 – 13 futbolininkų ir 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 0-9 (pirmasis kėlinys 0-4). Abu dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl kritimo ir techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5–7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visos vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
LTOK į 2012 m. vasaros olimpines žaidynes tikėjosi deleguoti 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę. Tai būtų buvusi didžiausia šalies delegacija istorijoje, tačiau išsiųsta tik 62 sportininkai.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Medalininkai
Vasaros olimpinės žaidynės
Medalis | Dalyvis | Žaidynės | Sportas | Rungtis |
---|---|---|---|---|
Auksas | Romas Ubartas | 1992 Barselona | Lengvoji atletika | Vyrų disko metimas |
Bronza | Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė | 1992 Barselona | Krepšinis | Vyrų varžybos |
Bronza | Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė | 1996 Atlanta | Krepšinis | Vyrų varžybos |
Auksas | Virgilijus Alekna | 2000 Sidnėjus | Lengvoji atletika | Vyrų disko metimas |
Auksas | Daina Gudzinevičiūtė | 2000 Sidnėjus | Šaudymas | Moterų tranšetinė aikštelė |
Bronza | Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė | 2000 Sidnėjus | Krepšinis | Vyrų varžybos |
Bronza | Diana Žiliūtė | 2000 Sidnėjus | Dviračių sportas | Moterų plento varžybos |
Bronza | Kristina Poplavskaja Birutė Šakickienė | 2000 Sidnėjus | Irklavimas | Moterų porinis irklavimas |
Auksas | Virgilijus Alekna | 2004 Atėnai | Lengvoji atletika | Vyrų disko metimas |
Sidabras | Austra Skujytė | 2004 Atėnai | Lengvoji atletika | Moterų septynkovė |
Sidabras | Andrejus Zadneprovskis | 2004 Atėnai | Šiuolaikinė penkiakovė | Vyrų varžybos |
Sidabras | Edvinas Krungolcas | 2008 Pekinas | Šiuolaikinė penkiakovė | Vyrų varžybos |
Sidabras | Gintarė Volungevičiūtė | 2008 Pekinas | Buriavimas | Moterų Laser Radial |
Sidabras | Mindaugas Mizgaitis | 2008 Pekinas | Imtynės | Vyrų Graikų-Romėnų 120 kg |
Bronza | Virgilijus Alekna | 2008 Pekinas | Lengvoji atletika | Vyrų disko metimas |
Bronza | Andrejus Zadneprovskis | 2008 Pekinas | Šiuolaikinė penkiakovė | Vyrų varžybos |
Auksas | Rūta Meilutytė | 2012 Londonas | Plaukimas | Moterų 100 m plaukimas krūtine |
Auksas | Laura Asadauskaitė | 2012 Londonas | Šiuolaikinė penkiakovė | Moterų varžybos |
Bronza | Aleksandr Kazakevič | 2012 Londonas | Imtynės | Vyrų Graikų-Romėnų 74 kg |
Bronza | Evaldas Petrauskas | 2012 Londonas | Boksas | Vyrų 60 kg |
Bronza | Austra Skujytė | 2012 Londonas | Lengvoji atletika | Septynkovė |
Sidabras | Mindaugas Griškonis/Saulius Ritter | 2016 Rio de Žaneiras | Akademinis irklavimas | Porinių irklų dvivietės |
Bronza | Donata Vištartaitė/Milda Valčiukaitė | 2016 Rio de Žaneiras | Akademinis irklavimas | Porinių irklų dvivietės |
Bronza | Aurimas Didžbalis | 2016 Rio de Žaneiras | Sunkioji atletika | Vyrai iki 94 kg |
Bronza | Aurimas Lankas/Edvinas Ramanauskas | 2016 Rio de Žaneiras | Baidarių ir kanojų irklavimas | K2-200 m |
Sidabras | Laura Asadauskaitė | 2020 Tokijas | Šiuolaikinė penkiakovė | Moterų varžybos |
- 2012 m. vasaros olimpinės žaidynėse sidabro medalį vienvietės kanojos 200 m irklavimo rungtyje iškovojo Jevgenijus Šuklinas, tačiau 2019 m. pranešta, kad pertikrinus olimpiados metu paimtus sportininkų mėginius J. Šuklinas už draudžiamų medžiagų radimą organizme diskvalifikuotas, o jo iškovotas sidabro medalis anuliuotas.
- Austra Skujytė 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse užėmė penktąją vietą, tačiau 2013 m. dėl draudžiamų preparatų vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenka, o 2016 m. Tarptautinis olimpinis komitetas analogišką bausmę pritaikė ir trečiąją vietą užėmusiai rusei Tatjanai Černovai.
Pagal sporto šakas
Sporto šaka | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
---|---|---|---|---|
Lengvoji atletika | 3 | 1 | 2 | 6 |
Šiuolaikinė penkiakovė | 1 | 3 | 1 | 5 |
Plaukimas | 1 | 0 | 0 | 1 |
Šaudymas | 1 | 0 | 0 | 1 |
Akademinis irklavimas | 0 | 1 | 2 | 3 |
Baidarių sportas | 0 | 0 | 1 | 1 |
Imtynės | 0 | 1 | 1 | 2 |
Buriavimas | 0 | 1 | 0 | 1 |
Krepšinis | 0 | 0 | 3 | 3 |
Boksas | 0 | 0 | 1 | 1 |
Dviračių sportas | 0 | 0 | 1 | 1 |
Sunkioji atletika | 0 | 0 | 1 | 1 |
Iš viso | 6 | 7 | 13 | 26 |
Žiemos olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai nėra iškovoję medalių žiemos olimpinėse žaidynėse.
Iškovoti medaliai
Metai | Sportininkų skaičius | Sporto šakų skaičius | Auksas | Sidabras | Bronza |
---|---|---|---|---|---|
Carinė Rusija | |||||
1912 | 2 | 2 | |||
Tarpukario Lietuva | |||||
1924 | 13 | 2 | |||
1928 | 12 | 4 | |||
Tarybų Sąjunga (asmeniniai medaliai) | |||||
1952 | 6 | 3 | 4 | ||
1956 | 7 | 4 | 4 | 1 | |
1960 | 4 | 3 | 2 | 1 | |
1964 | 16 | 3 | 1 | ||
1968 | 10 | 5 | 2 | 2 | 5 |
1972 | 8 | 4 | 2 | 1 | |
1976 | 8 | 4 | 2 | 2 | 3 |
1980 | 16 | 7 | 7 | 1 | 3 |
1988 | 25 | 9 | 10 | 3 | 2 |
Nepriklausoma Lietuva (komandiniai medaliai) | |||||
1992 | 46 | 11 | 1 | 1 | |
1996 | 60 | 14 | 1 | ||
2000 | 61 | 15 | 2 | 3 | |
2004 | 59 | 13 | 1 | 2 | |
2008 | 71 | 16 | 3 | 2 | |
2012 | 62 | 14 | 2 | 3 | |
2016 | 67 | 15 | 1 | 3 | |
2020 | 42 | 12 | 1 | ||
Iš viso | 29 | 27 | 28 |
Aukso medalių laimėtojai
Teisėjavimas olimpiadoje
Teisėjai atstovavę Lietuvą olimpinėse žaidynėse:
Teisėjas | Metai | Sporto šaka | Rungtys |
---|---|---|---|
Danas Pozniakas | 1980 | Boksas | |
Kęstutis Bagdanavičius | 2012, 2016 | Boksas | Vyrų ir moterų dvikovos |
2016 | Gimnastika | Moterų meninės gimnastikos pratimai | |
Romualdas Brazauskas | 1992, 1996, 2000, 2008 | Krepšinis | Finalo teisėjas |
2004 | Krepšinis | ||
1998, 2002 | Dailusis čiuožimas | Porų šokiai ant ledo | |
Antanas Jurgelionis | 1932 | Menai | Muzikos menų varžybos |
Irina Katinienė | 2012, 2016 | Gimnastika | Vyrų ir moterų sportinė gimnastika |
2010, 2014 | Dailusis čiuožimas | Porų šokiai ant ledo | |
2012 | Gimnastika | Moterų meninės gimnastikos pratimai | |
2012, 2016 | Gimnastika | Vyrų sportinė gimnastika | |
Edvinas Krungolcas | 2016, 2020 | Šiuolaikinė penkiakovė | |
2020 | Boksas | ||
Saulius Binevičius | 2020 | Plaukimas | |
Ringa Baltrušaitė | 2020 | Šaudymas iš lanko |
Taip pat skaitykite
Išnašos
- Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. . // 254 p.
- Antanas Jurgelionis biography
- sports-reference 2018-12-25 iš Wayback Machine projekto.
- LTOK
Nuorodos
- Europos olimpinis komitetas
- Olimpiada.lt 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo raida 2010-05-04 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris