Liepos 26-osios judėjimas

Liepos 26-osios judėjimas (isp. Movimiento 26 de Julio; M-26-7) – Fidelio Kastro įkurta ir vadovaujama revoliucinė organizacija, kuri 1959 m. Kuboje nuvertė Fulchensijo Batistos vyriausybę.

Liepos 26-osios judėjimo vėliava.

Kilmė

Liepos 26-osios judėjimas buvo pavadintas pagal nepavykusį Monkados kareivinių užpuolimą Kubos Santjage 1953 m. liepos 26 d. 1955 m. 82 ištremti revoliucionieriai (tarp jų Fidelis Kastro, jo brolis Raulis Kastro, , Huberas Matosas ir argentinietis Ernesto „Če“ Gevara) pertvarkė judėjimą. Jų užduotis buvo sukurti disciplinuotą partizaninį judėjimą, kuris nuverstų F. Batistos režimą.

1956 m. gruodžio 2 d. 82 vyrai jachta „Granma“ išplaukė iš Tuspano (Verakruso valstija, Meksika) ir išsilaipino Kuboje, pasirengę pradėti revoliuciją. Išsilaipinimas vyko dieną. Operaciją apšaudė Kubos oro pajėgos, todėl revoliucionieriai patyrė didelių nuostolių, buvo atskirti nuo savo atsargų ir priversti pasidalyti į dvi grupes. Be to, vietinis vedlys įviliojo partizanus į pasalą. Galiausiai, iš 82 išsilaipinusių revoliucionierių liko tik 12. Jie persigrupavo Siera Maestros kalnuose. Čia buvo įkurta ilgalaikė stovyklavietė ir pradėta rengti Kubos revoliucija, kuri tęsėsi dvejus metus ir baigėsi 1959 m. sausį, kai Naujųjų metų išvakarėse Liepos 26-osios judėjimo pajėgos įžengė į Havaną ir F. Batista pabėgo iš Kubos.

Po 1959 m.

Kai judėjimas perėmė valdžią, prie jo prisijungė daugelis prieš F. Batistą kovojusių asmenų ir liberalų. Judėjimas buvo sujungtas su kitomis organizacijomis ir pavadintas Kubos socialistinės revoliucijos jungtine partija, kuri 1965 m. buvo pertvarkyta į . Apie F. Kastro planus pertvarkyti judėjimą žinojo tik jo artimiausi asmenys. Kai išaiškėjo, kad Kuba ketina priimti griežtą marksistinę-leninistinę politinę bei ekonominę sistemą, kilo kai kurių partijos narių ir JAV pasipriešinimas..

Liepos 26-osios judėjimo vėliava naudojama ant Kubos karinių uniformų pečių ir tebėra Kubos revoliucijos simbolis.

Šaltiniai

1. DeFronzo, James. Revolutions and Revolutionary Movements. (University of Connecticut. 2007) pp 207-208