Lieponys

Lieponys
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Lieponys
54°26′24″š. pl. 24°44′56″r. ilg. / 54.440°š. pl. 24.749°r. ilg. / 54.440; 24.749 (Lieponys)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Trakų rajono savivaldybė
Seniūnija	Rūdiškių seniūnija
Gyventojų (2021)	29
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Liepónys Kilmininkas: Lieponių̃ Naudininkas: Lieponìms Galininkas: Liepónis Įnagininkas: Lieponimìs Vietininkas: Lieponysè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Lejpuny

Lieponys – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, 10 km į pietvakarius nuo Rūdiškių ir 13 km į šiaurės vakarus nuo Valkininkų.

Netoliese įsikūrę Mažieji Lieponys.

Etimologija

Senesniuose istorijos šaltiniuose dar vadinamas Liepūnais ir Leipūnais. Manoma, kad vietovės pavadinimas kilo nuo šalia kaimo augusių liepynų.

Kaimo reginys

Istorija

Lieponys žinomi nuo XIV a., kai čia buvo karaliaus Jogailos dvaras ir valsčius. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1387 m. Tais metais Lenkijos karalius Jogaila dovanojimo raštu broliui Skirgailai perdavė valdyti Trakų kunigaikštystę su Lieponimis ir kitais valsčiais.

XVI amžius

1516 m. Ldk Žygimantas Senasis Lieponis ir kitus kaimus už 400 kapų grašių perdavė valdyti Jokūbui Kuncevičiui. 1524 m. valdė Morkus Kuncevičius.

1536 m. dvarą laikė karaliaus dvariškis Andrius Mackevičius. Tačiau jis valdydamas nesilaikė valdovo duotų valstiečių valdymo nuostatų, todėl pateko į valdovo nemalonę. 1541 m. Žygimantas Senasis atėmė iš Andriaus Mackevičiaus Lieponis už valstiečių engimą ir pasipriešinimą karalienei Bonai Sforcai. Tuomet žemių valdytoju paskirtas valdovo dvariškis Vaitiekus Jundilas. 1581 m. Lieponių palivarkas buvo įkeistas Užgorodo kaštelionui Kasparui Klodzinskiui.

XVII amžius

1611 m. Lieponis laikė LDK ginklininkas, Lieponių seniūnas ir girininkas Mikalojus Kristupas Chaleckis. XVII a. dvarui priklausė ūkiniai pastatai, pirtis su kanalizacija ir žalvariniais vamzdžiais, kuriais tekėjo karštas vanduo iš kubilo, karalienės gyvenamasis namas. Už jo buvo įkurta kalvė, ginklų kalykla su plytinėmis krosnimis, kalėjimas baudžiauninkams, tvenkiniai, daržai, žemė. Dvarui priklausė amatininkai, kalviai, račiai, puodžiai, klėtininkai. Lieponys kartu su Valkininkais sudarė vieną apskritį, kuri 1566 m. buvo panaikinta ir įjungta į Trakų apskritį, kuri tokiu pavidalu išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.

Lieponių apylinkėse buvo kasama geležies rūda, veikė geležies lydymo krosnys. XVII a. Lieponys buvo vadinami miesteliu. Lieponių miestelis su ženklais pažymėtas 1613 m., 1665 m., 1749 m. LDK žemėlapiuose.

1700 m. ties Lieponimis įvyko lemiamas mūšis tarp dviejų Lietuvos kariuomenių pulkų: bajorų Valkininkų konfederatų kariuomenės, kurioje buvo Višniaveckių, Radvilų, Oginskių daliniai, ir didikų Sapiegų pulkų. Lietuvos bajorų konfederatų 12 tūkst. dalinys sumušė perpus mažesnę – 5 tūkst. Lietuvos etmono Kazimiero Sapiegos kariuomenę. Šiame mūšyje žuvo apie tūkstantis karių, kurie buvo palaidoti Bradelio kalne. Lieponių kaime dabartinių kapinių žemėje stovėjo koplyčia, sudeginta per karą su švedais XVIII a. pradžioje. 

XIX–XXI amžiai

XIX a. Lieponys buvo kaimas Trakų apskrityje. 1906 m. Lieponyse įsteigta rusų pradžios mokykla. 1923 m. prie Lieponių vyko mūšiai dėl Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo. 1925–1927 m. veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. 1939 m. įsteigta pradinė, 1947 m. – septynmetė, 1961–1977 m. veikė aštuonmetė mokykla.

Pirmojo pasaulinio karo metais, slenkant frontui, beveik pusė kaimo sudeginta. 1923–1939 m. buvo okupuotas lenkų. Iki 1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugija, platinusi lietuviškus laikraščius ir knygas, turėjusi bibliotekėlę. Draugijos pastangomis 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600-ąsias mirties metines, kaimo viduryje buvo pastatytas kryžius. 

1936 m. buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas vaidinimas – R. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Sovietmečiu buvo įkurtas „Pergalės“ kolūkis, vėliau sujungtas su Tiltų kolūkiu. 1940–1975 m. buvo Lieponių apylinkės centras, perkėlus į Tiltus, Lieponių apylinkė veikė iki 1988 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1387 m.	centras
XVI–XX a.	?	Trakų apskritis
1950–1959 m.	Lieponių apylinkė (kurį laiką jos centras)	Eišiškių rajonas
1959–1988 m.		Trakų rajonas
1988–1995 m.	Rūdiškių apylinkė
1995–	Rūdiškių seniūnija	Trakų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.	1905 m.	1931 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1978 m.	1979 m.^sur.
448	430	369	299	209	175	144
1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
115	123	82	49	29	-	-
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Lieponys // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 50-51.
3. Kviklys, Bronius. Lieponys // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 469.
4. Lieponys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 543
5. Isokas, Gediminas. Trakų urėdijos miškų istorija: [Lieponių dvaras ir miškai, p. 45-46] / Gediminas Isokas, Antanas Tervydis. – Vilnius, 2008. – 240 p.: iliustr.
6. Danilevičius, Eugenijus. XII maršrutas: Gyvenvietės tarp miškų: [Lieponys] // Danilevičius, Eugenijus. Maršrutai iš Vilniaus. – Vilnius, 1975. – P. 70-72.
7. Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės [Lieponys]. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai: 1 kn., p. 12, 14, 15, 244, 245.
8. Šaduikis, Česlovas. Senovės mūšis Lieponyse // Spartuolis. – 1973, saus. 20, p. 3.
9. Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės [Lieponys]. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai: 1 kn., p. 12, 14, 15, 244, 245.
10. Žilinskienė, Elena. Lieponys // Žilinskienė, Elena. Gimtieji Tiltai ir jų žmonės. – Vilnius, 2004. – P.    12-13.
11. Lejpuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 126 psl. (lenk.)
12. Aišauskas, Kazys. Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo, 1923 m. vasario 15-23 d. // Karys. – 1972, Nr. 9, p. 296–299.
13. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
14. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Lieponys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 468 psl.