Liežuvėlis (anatomija)

Liežuvėlis, arba melekėlis (lot. uvula) – nedidelė mikštojo gomurio užpakalinio krašto kūginė atauga, sudaryta iš jungiamojo audinio. Žmogaus ir kai kurių kitų primatų liežuvėlis yra virš liežuvio šaknies. Liežuvėlis turi savo skaidulas, jis padengtas gleivine.

Liežuvėlis (uvula)

Liežuvėlio susidvejinimas

Funkcija

Liežuvėlis labai svarbus tariant garsus, ypač uvuliarinius (liežuvėlinius) priebalsius, artikuliuojamus liežuvėliui plakantis į užpakalinę nosiaryklės sienelę. Kalbos ypatybė, kai normatyvinis alveolinis garsas [r] keičiamas uvuliariniais [ʁ], [ɣ] arba net glotaliniu sprogstamuoju [ʔ], vadinamas , arba greblavimu.

Patologijos

Liežuvėlio uždegimas vadinamas (lot. uvulitis). Kai kurie žmonės turi liežuvėlio vystymosi , pzvyzdžiui, liežuvėlio susidvejinimą, išsišakojimą (lot. bifid uvula). Turintiems papilomos virusą žmonėms ant liežuvėlio gali atsirasti kūginių ataugėlių, susijusių su jo tiesiogine infekcija per mažytes žaizdeles (pavyzdžiui, atsiradusias po arba peršalimo).

Išnašos

1. Liežuvėlis (biologija) – straipsnis iš Didžiosios tarybinės enciklopedijos
2. Ten Cate’s Oral Histology, Nanci, Elsevier, 2007, p. 321
3. . Suarchyvuotas originalas 2008-02-16. Nuoroda tikrinta 2019-01-13.