LiaudėLiaudės žemupys netoli SurviliškioIlgis 39 2 kmBaseino plotas 183 5 km Vidutinis debitas 0 9 m sIštakos Radviliški

Liaudė
Liaudės žemupys netoli Surviliškio
Ilgis	39,2 km
Baseino plotas	183,5 km²
Vidutinis debitas	0,9 m³/s
Ištakos	Radviliškio rajonas
Žiotys	Nevėžis
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Liaudė

Liaudė, arba Liauda – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas. Nuo upės pavadinimo kildinamas istorinio regiono Liaudos pavadinimas.

Prasideda prie Vakarų kaimo, į šiaurės rytus nuo Pociūnėlių. Teka į pietryčius Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio rajonais. Įteka į Nevėžį 87 km nuo jo žiočių, 2 km į šiaurės rytus nuo Surviliškio.

Intakai:

kairieji: Nekelpa (3,3 km), Vilbizė (4,3 km), Karupis (3 km), (10,7 km);
dešinieji: Garduva, Girupis (5,5 km), Druskalnis (6 km), Nykis, Viešnautas.

Vaga nuo ištakos iki Pašakių reguliuota, plotis 5–8 m, gylis 0,4-1,1 m. Vidutinis nuolydis 1,58 m/km. Srovės greitis aukštupyje 0,2, vidurupyje ir žemupyje 0,4 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,90 m³/s.

Ant upės įrengti 4 tvenkiniai: Pociūnėlių (28 km nuo žiočių, 29 ha), Rūtakiemio, Žibartonių I ir Žibartonių II.

Svarbiausios gyvenvietės: Pociūnėliai (Radviliškio raj.), Žibartoniai (Panevėžio raj.), Paberžė, Užupė (Kėdainių raj.). Upės dešiniajame krante yra Baimainių piliakalnis, kairiajame krante – Bakainių piliakalnis. Liaudės žemupio slėnyje nuo Užupės iki žiočių – Krekenavos regioninis parkas.

Pavadinimas

Liaudė (Lauden) minima 1372 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje.

Vandenvardžio kilmė neaiški. Dažniausiai siejamas pavadinimas su šaknimi *laud- (liaudis „žmonių pulkas, minia“, taip pat plg. latv. ļaude, kadangi Latvijoje nemaža tos pačios šaknies žodžių) ir gali būti asmenvardinės kilmės. Tačiau gali būti ir finizmas (plg. est. laud „drėgnas“).

Šaltiniai

Liaudė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 70 psl.
„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[vle-1] Liaudė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 70 psl.

[2] „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.

[3] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.