Liškiavos alkakalnis

Liškiavos alkakalnis
Liškiavos alkakalnis iš rytų
Liškiavos alkakalnis
Koordinatės	54°04′40″ š. pl. 24°03′20″ r. ilg. / 54.07778°š. pl. 24.05556°r. ilg. / 54.07778; 24.05556
Vieta	Varėnos rajonas
Seniūnija	Merkinės seniūnija
Aukštis	10-20 m
Plotas	150x120
Naudotas	I tūkstantmečio pabaiga - II tūkstantmečio pradžia
Tirtas	1975 m.

Liškiavos alkakalnis – alkakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietiniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Nemuno ir Krūčiaus santakos, Nemuno kairiajame krante, greta Liškiavos piliakalnio.

Alkakalnis

Alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu. Iš pietų jį juosia Nemunas, iš rytų – Kriūčiaus, iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų – Žvėrinčiaus slėnis, iš vakarų pusės yra dauba. Nuo upių pusės šlaitai statūs, 10–20 m aukščio, vakarinis šlaitas – nuolaidus. Viršūnės aikštelė netaisyklingo trikampio formos (apie 150 m ilgio). Kalvos rytiniame šlaite, apie 5 m žemiau aikštelės krašto, yra terasa, šiaurės rytų šlaite – senojo įvažiavimo į aikštelę vieta.

Manoma čia buvus gamtameldžių šventvietę, kurios vietoje po krikščionybės įvedimo Lietuvoje (1387 m.) pastatyta krikščionių bažnyčia. Alkakalnio papėdėje Nemune rastas mitologinis akmuo su jaučio pėda (26 cm ilgio ir 15 cm pločio).

• Akmuo su jaučio pėda
• Panorama nuo alkakalnio

Tyrimai

Paminklų restauravimo institutas 1975 m. Liškiavoje atliko archeologinius tyrimus (vadovas ). Nustatyta, kad ant kalno, aikštelės šiauriniame pakraštyje, XV a. antroje pusėje – XVI a. pirmoje pusėje buvusi medinė bažnyčia, kuri XVI a. vid. sudegė, netrukus atstatyta, prie jos įrengtos kapinės. XVII a. pr. bažnyčiai nugriuvus aikštelės pietinėje, pietrytinėje ir vakarinėje dalyje buvo pastatyti dvaro rūmai, kurie priklausė Liškiavos valdytojui M. Pranskevičiui-Radziminskiui. XVII a. pab. rūmai sudegė.

Rasta XV a. antrosios pusės ir XVI a. vidurio bažnyčios ir kiemo akmenų grindinio liekanų, Aleksandro denarų, žiestos keramikos, apie 3 m pločio tašytų akmenų plokščių, kurios juosė bažnyčią, vinių, durų ir langų apkaustų, langų vitražo švininių rėmų ir stiklo, Jono Kazimiero monetų, polichrominių koklių, stiklo indų šukių. Aptikta kapų; vyro ir moters kapai rasti prie apsidės, 3 kapų liekanų rasta alkakalnio rytinėje terasoje. Viename kape buvo Žygimanto Augusto 1570 m. . Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šaltiniai

1. Jonas Balčiūnas. Liškiavos alkakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 452 psl.