Lečchumija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gruzijos regionas: Lečchumija ლეჩხუმი
Šalis	Gruzija (Rača-Lečchumis ir Kvemo Svanetija)
Tautos
Valstybės	(1455-1857 m.)
Miestai

Lečchumija (gruz. ლეჩხუმი, Lečkhumi) – istorinis regionas šiaurės vakarų Gruzijoje. Jį sudaro Rionio vidurupis, Cchenisckalio baseinas, Lajanurio upės slėnis. Dabar Lečchumija yra Račos-Lečchumio ir Kvemo Svanetijos regione ir sudaro Tsagerio rajoną, dalį Tsq’altubo ir Ambrolaurio rajonų. Ji ribojasi su Megrelija vakaruose, Svanetija šiaurėje, Rača rytuose, Imeretija pietuose.

Istorija

Regionas apgyvendintas nuo neolito laikų, vėliau čia dominavo Kolchidės kultūra. Pirmi istoriniai šaltiniai yra iš ankstyvųjų viduramžių. Iš pradžių regionas vadintas Takverija, bet vėliau prigijo Lečchumijos pavadinimas. Ji tapatinama su Prokopijaus minima Skymnija (VI a.), karalių valda. Suvienijus Gruziją XI–XV a. Lečchumiją valdė Račos ir Svanetijos kunigaikščiai (eristavi). Skilus Gruzijai ji atsidūrė Imeretijos karalystėje 1455 m. Po ilgų karų Chikovanių šeima tapo beveik nepriklausomi Lečchumijos valdovai (gruz. Lechkhumis Tavi). 1714 m. Bejan Chikovani tapo Megrelijos princu ir pradėjo Dadianų dinastiją.

Imeretijos karalius Solomonas II (1792–1810 m.) bandė kelis kartus prijungti Lečchumiją prie savo šalies. Rusijos imperija įsikišo Megrelijos pusėje, užkariavo Solomono II karalystę, prijungė Megreliją kaip autonominį rajoną. 1857 m. rusai panaikino Megrelijos ir Lečchumijos kunigaikštystes, įkūrė Kutaisio guberniją. Su Svanetija ji sudarė Lečchumijos Mazrą 1867–1930 m. iki Tsagerio rajono įkūrimo.