Leveno katalikiškasis universitetas ol Katholieke Universiteit LeuvenĮkurtas1425 1834 m TipasPrivatusRektoriusLuc SelsDa

Leveno katalikiškasis universitetas ol. Katholieke Universiteit Leuven
Įkurtas	1425 / 1834 m.
Tipas	Privatus
Rektorius	Luc Sels
Darbuotojų	7725 (2008 m.)
Studentų	34 940 (2009 m.)
Vieta	Levenas, Belgija
Svetainė	www.kuleuven.be

Leveno katalikiškasis universitetas (ol. Katholieke Universiteit Leuven), K. U. Leuven – vienas žymiausių Belgijos universitetų Levene dėstomąja olandų kalba, tęsiantis seniausio pasaulyje katalikiškojo Leveno universiteto veiklą. ir Europos tyrimo universitetų lygos narys. 2009 m. buvo 34 940 studentų, 7725 dėstytojai.

Istorija

Leveno universitetas įsteigtas Brabanto kunigaikščio Žano Burgundiečio (1403-1427 m.) prašymu popiežiaus Martyno V 1425 m. gruodžio 9 d. suteikta bule. Po 1797 m. , kuria Austrijos imperijos valdos atiteko Prancūzijai, senasis universitetas Direktorijos įsaku buvo uždarytas. 1815-1832 m. veikė Luveno valstybinis universitetas. 1834 m. lapkričio 8 d. Maline įsteigtas universitetas dėstomąja prancūzų kalba, kuris netrukus buvo perkeltas į senojo universiteto rūmus. Nuo 1890 m. universitete galėjo studijuoti ir moterys. Nuo 1930 m. jame dėstyta ir olandų kalba. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą sudegė universiteto biblioteka. Po 1968 m. studentų riaušių Leveno universitetas skilo į flamandiškąjį ir prancūziškąjį. Prancūzakalbis Luveno katalikiškasis universitetas (UCL) įsikūrė .

Struktūra

Ekonomikos ir taikomosios ekonomikos fakultetas
Farmacijos fakultetas
Humanitarinių mokslų fakultetas
Inžinerijos fakultetas
Bioinžinerijos fakultetas
Kanonų teisės fakultetas
Kineziterapijos ir reabilitacijos fakultetas
Medicinos fakultetas
Psichologijos ir edukologijos fakultetas
Socialinių mokslų fakultetas
Teisės fakultetas
Teologijos fakultetas
Tiksliųjų ir gamtos mokslų fakultetas
Filosofijos institutas
Aukštesnysis užimtumo studijų institutas
Šiuolaikinių kalbų institutas
Biotechnologijų institutas
Energetikos institutas
Biomedicinos etikos ir teisės mokslinis centras
Europos etikos mokslinis centras
Katalikiškasis dokumentacijos ir tyrimų mokslinis centras
Mikroelektronikos mokslinis centras
Mokslo, technologijų ir etikos mokslinis centras
Polit. nuomonės tyrimų mokslinis centras
Rizikos ir draudimo studijų mokslinis centras
Tyrimų, švietimo ir rūpybos konsultacijų mokslinis centras
Vertimų, komunikacijos ir kultūros tyrimų mokslinis centras
Universiteto biblioteka, įkurta 1425 m. (4,3 mln. egzempliorių)
5 ligoninės
5 mokslinės laboratorijos.

Universiteto žmonės

Universitete studijavo: Gerardas Merkatorius

Lietuviai

1864 m. Universitete mokėsi Antanas Baranauskas, 1899 m. – kunigas Montvydo slapyvardžiu (manoma, kun. J. Stankevičius). Nuo XX a. pradžios lietuvių studentų, daugiausia studijuojančių teologiją, padaugėjo. 1909–1911 m. universitete studijavo filosofas Pranas Kuraitis, kunigai Antanas Maliauskis, Mečislovas Reinys, Simonas Šultė, Antanas Viskantas, Pijus Bielskus, . 1909 m. liepos 2 d. P. Kuraičio ir A. Viskanto iniciatyva buvo įkurta studentų draugija Lietuva, kuri vienijo universitete ir jam priklausančiame Aukštesniajame filosofijos institute studijuojančius lietuvius. Pagal įstatų paskutinį punktą Draugija turėjo gyvuoti, kol bus nors vienas jos narys Liuvene. Paskutinis „Lietuvos“ narys M. Reinys iš Louveno išvyko 1913 m. birželio mėnesį.

Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo universiteto Filosofijos fakultete studijavo Jonas Danyla, Pranas Mantvydas, Antanas Maceina, Juozas Girnius, kunigai , , , K. P. Dirvaitis. Po karo – į Vakarus pasitraukę lietuviai J. Zaranka, S. Mironaitė, K. Petraitis, P. Povilaitis, gydytojai K. Kastys, J. Mališka, kunigai Pranas Gaida-Gaidamavičius, Jonas Danauskas, , , K. Brazaitis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę universitete pagal Erasmus programą studijuoja studentų iš Lietuvos; 2002–2003 m. čia rengtos lietuvių kalbos studijos. Vytauto Didžiojo universiteto su Leveno universitetu vykdo 18 mėnesių trukmės verslo administravimo studijas Baltijos vadybos institute. Universitete dirbo Vigirdas Mackevičius, Giedrė Mickūnaitė.

Šaltiniai

. Leuveno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.

Vikiteka: Leveno universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

50°52′40″ š. pl. 04°42′02″ r. ilg. / 50.87778°š. pl. 4.70056°r. ilg. / 50.87778; 4.70056

[1] . Leuveno universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.