Leta Dromantienė

Leta Dromantienė
Gimė	1958 m. kovo 22 d. (66 metai) Akmenė
Sutuoktinis (-ė)	Mykolas Dromantas
Vaikai	Aistė, Indrė
Veikla	pedagogė, istorikė
Alma mater	1980 m. Šiaulių pedagoginis institutas

Leta Ramanauskaitė-Dromantienė (g. 1958 m. kovo 22 d. Akmenėje) – Lietuvos pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, socialinių mokslų profesorė.

Biografija

1964–1975 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje (Didždvario gimnazija); 1975–1980 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute Defektologijos fakultete (vėliau Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas); 1983–1986 m. Vilniaus universiteto aspirantūroje; 1987 m. apgynė humanitarinių mokslų (istorija) daktaro disertaciją (nostrifikuota Lietuvos mokslų taryboje 1993-11-11); 2005 Mykolo Romerio universitete (MRU) atliko habilitacinę procedūrą (socialiniai mokslai, vadyba)..

1980–2000 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas (ŠU)) dėstytoja ir 1993–1998 m. šio universiteto istorijos muziejaus vedėja; 1993–2000 m. Filosofijos ir istorijos katedros docentė; 1998–2000 m. ŠU mokslo prorektorė. 2000–2017 m. Mykolo Romerio universiteto įvairių fakultetų dekanė (2000–2005- Socialinio darbo fakulteto, 2005–2013 – Socialinės politikos fakulteto, 2013–2016 – Socialinių technologijų fakulteto, 2016–2017-Socialinės gerovės fakulteto dekanė); nuo 2000 m. Socialinės politikos katedros docentė, nuo 2005 m.- profesorė; nuo 2013 – Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė. 2017 m. birželio 9 d. – 2019 m. kovo 5 d. Klaipėdos universiteto studijų prorektorė. Nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2021 rugpūčio 26 - Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. - Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (Vilniaus padalinio) vyriausioji koordinatorė; vyresnioji mokslo darbuotoja.

Nuo 1995 m. Lietuvos politologų asociacijos narė, 1998–2001 m. šios asociacijos tarybos narė; nuo 2002 m. Europos dekanų asociacijos narė (EUA DEAN); 2010–2015 m. Tarptautinės socialinės gerovės Tarybos Europos regiono (International Council of Social Welfare, European region) narė; 2000–2015 m. MRU Senato narė; nuo 2011 m. – MRU Tarybos narė. MRU mokslo leidinio „Socialinis darbas“ redaktorių kolegijos pirmininkė 2002–2015 m.; MRU mokslo leidinio „Socialinių mokslų studijos“ redaktorių kolegijos narė; tarptautinio mokslo leidinio „Journal of Research in Education and Training“ redaktorių kolegijos narė; nuo 2015 Europos Komisijos Mokslo tyrimų vykdomosios agentūros (Research Executive Agency (REA)) ekspertė; 2017 m. LMT paskirta Lietuvos atstove  į ES COST veiklos CA16121 „Nuo dalinimosi link tausojimo: socialinių techninių aspektų bendradarbiavimo ekonomikoje analizė“ (From Sharing to Caring: Examining Socio-Technical Aspects of the Collaborave Economy) valdymo komitetą.

1998–1999 baigė Bonos Europos politikos instituto ir Carl Duisberg Gesellschaft e. V. (CDG) fondo Europos integracijos dėstytojų kursus ir įgijo ES studijų ekspertės vardą; nuo 2002 m. Jean Monnet  profesorė (ES); 2011 m. mokėsi Harvardo universiteto (JAV) Švietimo vadybos institute (Institute for Educational Management (IEM); 2010 m. – dalyvavo MOSTA mokymuose „Studijų programų kokybės kriterijai“.

Mokslinė veikla

Stažuotės: Ženevos Universitetas (Šveicarija), Haifos universitetas (Izraelis), Marmaros universitetas  Stambule (Turkija), Milano Bikokos universitetas (Italija), Porto universitetas (Graikija) (2013–2015); Rytų Karolinos universitetas (JAV, 2003); Centro Europos Universiteta Budapeštas (Vengrija, 1998; 2004); Europos Tarybos pilietinio ugdymo kursai Birmingeme (JK, 2001) Naujosios Europos Koledžas Krokuvoje (Lenkija, 1996); Kopenhagos Pedagogikos institutas, Ribės mokytojų seminarija, Haslevo mokytojų seminarija (Danija, 1995, 1996, 1993) ir kt. Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose, skaitė paskaitas studentams Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Austrijoje, JAV,  Čilėje, Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kt.

Viena ir su bendraautoriais parašė apie dešimt monografijų, vadovėlių, metodinių priemonių;  publikavo per keturiasdešimt mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Bibliografija

• Renesanso pasaulėžiūra ir kultūra: paskaitų konspektas / Leta Dromantienė, Gintautas Mažeikis. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1995. – 134 p.: iliustr. –
• Šiaulių mokytojų seminarija, 1919–1957: medžiaga istorijai. – Šiauliai: Saulės delta, 1997. – 78 p.: portr. –
• Civilizacijų istorijos: mokymo teminė programa. – Vilnius: LTU leidybos centras, 2001. – 7 p.
• Alternatyviomis bausmėmis nuteistųjų asmenų socialinė integracija probleminiuose regionuose: mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaibra, 2005. – 83 p.: diagr. –
• Socialinės Europos kūrimas: monografija. – Vilnius: MRU leidybos centras, 2008. – 227 p. –
• Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo formaliajame švietime tyrimas: mokslo šaltinis / Leta Dromantienė, Vida Kanopienė, Sarmitė Mikulionienė, Natalija Norvilė, Irena Žemaitaitytė. – Vilnius: MRU leidybos centras, 2009. – 115 p. –
• Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo Lietuvoje būklė ir plėtros galimybės: mokslo studija (su kitais). – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. – 409 p. –

Šaltiniai

1. http://dromante.home.mruni.eu/?page_id=2
2. https://www.ku.lt/wp-content/uploads/2016/02/9N-89-Prorektoriaus-skyrimas.pdf 2017-08-08 iš Wayback Machine projekto.
3. http://su.lt/iauli-auktosios-mokyklos-absolventai-apie-universitet-ir-save/1804-leta-ramanauskait-dromantien-mykolo-romerio-universiteto-socialins-politikos-fakulteto-dekan-profesor
4. Kas yra kas: Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 114 p.
5. Leta Dromantienė. Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Asmeninė svetainė