Leszek Engelking

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lešekas Engelkingas (lenk. Leszek Maria Engelking; 1955 m. vasario 2 d. , Lenkijoje – 2022 m. spalio 22 d. , Lenkijoje) – lenkų poetas, prozininkas, vertėjas, literatūrologas ir literatūros kritikas.

Leszekas Engelkingas, 2004

Biografija

Baigė lenkų filologijos ir kino teorijos studijas Varšuvos universitete. Vienuolika metų dirbo verstinės literatūros žurnalo „Literatura na Świecie” redaktoriumi. Dėsto kultūrologijos kursą Lodzės universitete. Išleido monografiją apie V. Nabokovo kūrybą ir kelias knygas apie čekų literatūrą. Keturių poezijos rinkinių autorius: „Autobus do hotelu Cytera“ (1979), „Haiku własne i cudze“ (1991), „Mistrzyni kaligrafii i inne wiersze“ (1994), „Dom piąty“ (1997), „Muzeum dzieciństwa“ (2011), „Komu kibicują umarli?“ (2013) ir „Suplement“ (2016). Taip pat išleista jo poezijos rinktinė „I inne wiersze“ (2000), eilėraščių knygos ukrainietiškai, čekiškai ir slovakiškai, dvi savilaidos knygelės angliškai. Išleido prozos rinkinį „Szczęście i inne prozy“ (2007). Verčia poeziją ir prozą iš čekų, slovakų, anglų, ispanų, baltarusių, ukrainiečių, rusų kalbų. Tris kartus pelnė žurnalo „Literatura na Świecie” premiją (įvairios kategorijos). Lenkijos „PEN“ klubo vertėjų premijos laureatas (2010 m.).

Šaltiniai

1. „Leszek Engelking nie żyje. Był autorem m.in. przekładów T. S. Eliota i Kundery“. WPROST. 2022-10-23. Nuoroda tikrinta 2022-10-24.

Vikiteka: Leszek Engelking – vaizdinė ir garsinė medžiaga