Lernos hidra

Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalvė jūrų pabaisa, Tifono ir Echidnos palikuonė.

XVI amžiaus Lernos hidros iliustracija

Heraklis kovoja su Hidra (aut. Antonio del Pollaiolo)

Šis straipsnis apie graikų mitologijos personažą. Apie Plutono palydovą skaitykite šį straipsnį – Hidra (palydovas).

Lernos hidra gyveno į pietus nuo Argo, Lernos pelkėje ir niokojo apylinkes, draskė gyvulius. Lernos hidra turėjo 9 galvas, iš kurių 8 buvo mirtingos, o vidurinė, devintoji – nemirtinga. Lernos hidrą užmušė Heraklis, vykdydamas vieną iš 12 žygdarbių.

Heraklio žygdarbis

Gavęs karaliaus Euristėjo paliepimą, Heraklis sėdo į karo vežimą ir išvažiavo kartu su giminaičiu Jolaju. Jie surado hidros urvą, ugnies strėlėmis privertė išlįsti laukan ir Heraklis puolė hidrą, mosuodamas kuoka. Kad ir kiek besistengė, bet jam nepavyko įveikti pabaisos, nes vos tik numušdavo vieną galvą, tuoj jos vietoje atsirasdavo dvi naujos. Hidrai padėti atropojo milžiniškas vėžlys Karkinas ir įsikibo Herakliui į koją. Sutrypęs vėžlį Heraklis paprašė sūnėno Jolajo pagalbos. Jolajas vėžlį pribaigė. Jolajas padegė mišką, Heraklis degančiais medžių rąstais pridegino hidros kaklus ir galvos nebegalėjo ataugti. Liko tik nemirtingoji galva. Heraklis ją numušė, užkasė ir ant tos vietos užritino uolą. Hidrą sukapojo ir jos tulžyje (kai kur nurodoma, kad kraujyje) suvilgė savo strėles. Nuo to laiko kiekvienas Heraklio šūvis darė neišgydomas žaizdas. Dėl Jolajo pagalbos Euristėjas šio Heraklio žygdarbio nepripažino vienu iš dešimties sutartųjų.

Šaltiniai

1. Lernos hidra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 28 psl.

Vikiteka: Lernos hidra – vaizdinė ir garsinė medžiaga