Lerida

Apie miestą Kolumbijoje žiūrėkite: Lerida (Kolumbija).

Lerida (kat. Lleida) – miestas Katalonijos regione (šiaurės rytų Ispanija), 155 km į šiaurės vakarus nuo Barselonos; provincijos centras.

Lerida isp. Lérida kat. Lleida
Senoji katedra
Lerida 41°37′0″ š. pl. 0°38′0″ r. ilg. / 41.61667°š. pl. 0.63333°r. ilg. / 41.61667; 0.63333 (Lerida)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Ispanija
Regionas	Katalonijos regionas
Provincija	Leridos provincija
Gyventojų (2008)	131 731
Plotas	212 km²
Tankumas (2008)	621 žm./km²
Altitudė	227 m
Tinklalapis	[www.paeria.es]
Vikiteka	Lerida
Kirčiavimas	Lèrida (Ljeidà, rom. Ilerdà)

Geografija

Tai didžiausias Katalonijos miestas, esantis ne prie Viduržemio jūros. Jis išsidėstęs turizmui patogioje vietoje – netoli tiek jūra, tiek ir Pirėnai. Pro miestą teka Ebro intakas Segrės upė. Klimatas žemyninis, šaltos ir sausos žeimos bei labai karštos vasaros.

Istorija

Antikos laikais buvo iberiškos ilergetų genties centras Iltrida. Valdant Romai priklausė Ispanijos . Romos pilietinio karo pradžioje 49 m. pr. m. e. prie Leridos Julijus Cezaris sumušė savo varžovui pavaldžią kariuomenę. Romos imperijos laikotarpiu miestas (vadintas Ilerda) klestėjo, kaldino savo monetas. Nuo V a. vyskupijos centras. V a. atiteko vestgotams, 713 m. – maurams, kurie ją vadino Lareda ar Lerita; miestas buvo emyrato centras ir svarbi tvirtovė.

1148 m. Leridą nukariavo Aragono karalystei pavaldžios Barselonos grafas Ramonas Berengaras IV. Buvo atkurta iki tol nunykusi vyskupija, 1228 m. Lerida gavo karališkojo miesto statusą. Tarp 1292 m. ir 1301 m. įkurtas seniausias Aragono karalystės , 1717 m. perkeltas į gretimą Serverą. Per XVII a. – XIX a. sukilimus ir karus (pvz., 1808–1814 m. Prancūzijos okupaciją) kelis kartus sugriauta. Per 1936–1939 m. Ispanijos pilietinį karą kovojo respublikonų pusėje, pasidavė 1938 m. XXI a. pradžioje dėl didelės imigracijos tapo daugianacionaliniu miestu.

Architektūra

• Sakraliniai pastatai:
  • vėlyvosios romanikos, gotikos, maurų architektūros bruožų Senoji katedra, 1278 m., architektas P. de Koma, su iš dalies išlikusiais barokiniais varpais, aštuonkampiu XV a. bokštu,
  • Šv. Klemenso Tahuliečio bažnyčia, 1123 m.),
  • Šv. Martyno bažnyčia, XII a., dabar Katalikų muziejus,
  • gotikinė Šv. Lauryno bažnyčia, XIV a., su aštuonkampiu bokštu,
  • barokinė Naujoji katedra, 1781 m.;
• Šv. Pranciškaus moterų vienuolynas, XVII a. – XVIII a.,
• Pilis, 1149 m.,
• romaninė rotušė, XIII a., XX a. įgavo neoklasicizmo bruožų,
• La Paheria rūmai, XIII a.,
• gotikiniai „Institut d’Estudis Ilerdenes“ rūmai, XVI a., dabar archeologijos muziejus ir tyrimų centras.
• XX a. pastatai:
  • Teismo rūmai, 1991 m., architektai R. Amado Serkosas, L. Domenechas Girbau,
  • dangoraižis „Alcalde areny“, 2004 m.

Ekonomika

Pro Leridą eina automobilių magistralė Barselona–Saragosa. Yra . Maisto (daugiausia mėsos), tekstilės, chemijos, cemento pramonė, mašinų gamyba. Leridos apylinkės – vienas svarbiausių Ispanijoje kiaulininkystės, galvijininkystės, avininkystės regionų; auginami (dalinai drėkinamose žemėse) miežiai, kukurūzai.

įkurtas 1991 m. Yra Archeologijos, armijos muziejai; Jaume Moreros muziejus (daugiausia katalonų tapyba).

Sportas

• UE Lleida (futbolas)

Šaltiniai

1. A. O. V. S. Lerida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 27 psl.