Leopardai

Panthera pardus
Leopardas (Panthera pardus) Kriugerio nacionaliniame parke (PAR)
Apsaugos būklė
() (Beveik nykstantys) (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Šeima: Katiniai ( Felidae) Pošeimis: Didžiosios katės ( Pantherinae) Gentis: Panteros ( Panthera) Rūšis: Leopardas ( Panthera pardus)
Binomas
Panthera pardus Linnaeus, 1758
Leopardų natūralus paplitimo arealas Afrikoje ir Eurazijoje, pagal tarptautinės raudonosios knygos sudarytą žemėlapį: rusva spalva - dabartinis paplitimas; violetinė spalva - galimai pasitaikančios populiacijos; rausvai taškuota - galimai išnykę; rožinė - išnykę

Leopardas (Panthera pardus) – katinių (Felidae) šeimos, didžiųjų kačių (Pantherinae) pošeimio, panterų (Panthera) genties plėšrus žinduolis.

Tupintis leopardas Serengečio nacionaliniame parke (Tanzanija)

Leopardas besiilsintis medyje

Leopardas medyje ėdantis auką (PAR)

Šuoliuojantis leopardas

Juodas leopardas

Leopardų porūšių natūralus paplitimas, pagal paskutinę, 2017 m. paskelbtą katinių šeimos rūšių klasifikaciją

Paplitimas

Savaime paplitę Azijoje ir Afrikoje, pastarajame žemyne daugiausia gyvena į pietus nuo Sacharos. Dėl puošnaus kailio ar dėl keliamo pavojaus žmonėms, leopardai jau daugelyje vietų yra išnaikinti arba labai reti. Afrikoje jų natūralus arealas sumažėjęs apie 40 proc., Azijoje – apie 50 proc.

Apibūdinimas

Leopardas išvaizda labai panašus į jaguarą (Panthera onca), tik smulkesnis. Leopardų kūnas tvirtas, o lyginant su kūno ilgiu kojos trumpokos, uodega 60–110 cm. Leopardo kūno ilgis 90–165 cm, stambiausių porūšių kartais iki 190 cm. Leopardų patinų masė siekia 30–90 kg, o stambiausių iki 96,5 kg. Patelės mažesnės – arabinių leopardų porūšyje kartais sveria tik apie 17-20 kg, o stambiausių porūšių iki 60 kg. Kailis tankus, purus, arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis. Indijoje kartais yra sutinkami juodi leopardai, vadinami juodosiomis panteromis.

Gyvenimo būdas

Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžioja dažniausiai naktį ir ant žemės. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Puikiai laipiojantis medžiais leopardas kartais surengia pasalą ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gyvūnais: ožiais, avinais, elniais, antilopėmis. Medžių šakose sugeba pagauti pavianą. Leopardai kartais puola naminius gyvūnus (avis, arklius, šunis), paukščius, badmečiu medžioja graužikus. Gali užsikelti į medį tris kartus už save sunkesnę auką.

Patelės nėštumas trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1–3 jauniklius. Kartais vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos.

Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 metų (žmogaus amžiumi tai būtų 85 m.). Zoologijos sode žinomas didžiausias amžius – 24 metai.

Santykiai su kitais gyvūnais ir žmonėmis

Be žmonių, gamtoje jų priešai yra hienos ir ypač jiems pavojingi tigrai bei liūtai, o leopardų jaunikliams pavojingos kai kurios pitonų rūšys. Kartais atiminėja grobį iš gepardų. Žmonių vengia, bet retkarčiais puola žmones ir ypač vaikus, juos laikydami kaip eilinį grobį.

Paplitimas

Leopardas labiausiai paplitęs katinių plėšrūnas pasaulyje, išskyrus naminę katę. Jo paplitimo arealas apima du žemynus. Leopardai sutinkami Afrikoje (išskyrus Sacharą), Vidurinėje ir Pietinėje Azijoje. Taip pat Usūrio krašte, kalnuotose vietovėse Kaukaze, Turkmėnijos ir Tadžikijos pietuose. Gyvena tankiuose miškuose ir kalnuose.

Porūšiai

Porūšiai vienas nuo kito skiriasi kailio , dėmių išdėstymu, kaukolės forma. Nuo 1758 metų, kada Karlas Linėjus paskelbė leopardų apibūdinimą Systema Naturae, tarp 1794 ir 1956 metų, remdamiesi jų kailio atspalviais, gamtininkai aprašė 27 leopardų porūšius.

Leopardų porūšių klasifikacija po 2017 m.

Pagal paskutinę, 2017 m. paskelbtą katinių šeimos rūšių klasifikaciją, išskiriami 8 porūšiai:

1. Panthera pardus delacouri Pocock, 1930 - Indokininis leopardas;
2. Panthera pardus fusca Meyer, 1794 - Indinis leopardas;
3. Panthera pardus kotiya Deraniyagala, 1949 - Šrilankinis leopardas;
4. Panthera pardus melas Cuvier, 1809 - ;
5. Panthera pardus nimr Hemprich and Ehrenberg, 1832 - ;
6. Panthera pardus orientalis Schlegel, 1857 - ;
7. Panthera pardus pardus Linnaeus, 1758 - ;
8. Panthera pardus tulliana Valenciennes, 1856 - Anatolinis leopardas;

Leopardų porūšių klasifikacija iki 2017 m.

Remiantis 1990 metais atliktais DNR tyrimais, 1996 metais buvo paskelbta, kad egzistuoja tik aštuoni porūšiai, ir kiek vėliau kaip devintu porūšiu pripažintas (Panthera pardus nimr). Žemiau yra leopardų devynių porūšių sąrašas, kuriuos oficialiai pripažįsta IUCN:

1. Panthera pardus ciscaucasica, Satunin, 1914 – paplitę Mažosios Azijos rytuose, Kaukazo regione, šiaurės Irane, Vidurinėje Azijoje, Afganistane. Vienas stambiausių leopardų porūšių.
2. Panthera pardus delacourii, Pocock, 1930 – Indokininiai leopardai paplitę Mianmare, Tailande, Kinijos pietinėje dalyje, Indokinijoje, Malakos pusiasalyje.
3. Panthera pardus fusca, Meyer, 1794 - Indiniai leopardai paplitę Indijos subkontinente. Panthera pardus pernigra, sutinkami Nepale, ir Panthera pardus millardi, sutinkami Kašmyro regione, buvo laikomi atskirais porūšiais.
4. Panthera pardus japonensis, Gray, 1862 – paplitę šiaurės Kinijoje.
5. Panthera pardus kotiya, Deraniyagala, 1956 – Šrilankiniai leopardai sutinkami Šri Lankoje.
   
6. Panthera pardus melas, Cuvier, 1809 – paplitę Javos saloje.
7. Panthera pardus nimr, Hemprich und Ehrenberg, 1833 – paplitę Arabijos pusiasalyje. Tai smulkiausias porūšis. Anksčiau atskiru porūšiu buvo pripažintas Sinajinis leopardas (Panthera pardus jarvisi).
8. Panthera pardus orientalis, Schlegel, 1857 – paplitę Tolimuosiuose Rytuose. Itin retas, laisvėje gyvena apie 35 amūriniai leopardai.
9. Panthera pardus pardus, (Linné, 1758) - paplitę Afrikoje, dažniausiai į pietus nuo Sacharos. Anksčiau buvo laikomi kaip atskiri egzistuojantys porūšiai Panthera pardus melanotica, Panthera pardus nanopardus, Panthera pardus panthera, Panthera pardus sindica, Panthera pardus suahelica.

Anuomet remiantis kaukolės morfologija, buvo manyta egzistuojant dar dviem leopardų porūšiams:

1. Panthera pardus sindica, Pocock, 1930 – gyvena Pakistane ir, tikėtina, pietiniame Irane bei dalyje Afganistano.
   
2. Panthera pardus tulliana, Valenciennes, 1856 – Anatoliniai leopardai natūraliai gyvena Mažosios Azijos vakarinėje dalyje.

Kaip atskiras porūšis, Zanzibaro saloje gyveno (Panthera pardus adersi Pocock, 1932), kurie iki 1991 metų buvo išnaikinti.

Taip pat skaitykite

• Katinių šeimos rūšys pagal dydį

Šaltiniai

1. . IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2012-05-17. Nuoroda tikrinta 2011-10-26.
2. iucnredlist.org / Leopard
3. peerj.com / Leopard (Panthera pardus) status, distribution, and the research efforts across its range, Andrew P. Jacobson​, Peter Gerngross, Joseph R. Lemeris Jr., Rebecca F. Schoonover, Corey Anco, Christine Breitenmoser-Würsten, Sarah M. Durant, Mohammad S. Farhadinia, Philipp Henschel, Jan F. Kamler, Alice Laguardia, Susana Rostro-García, Andrew B. Stein, Luke Dollar | Published May 4, 2016
4. repository.si.edu / A revised taxonomy of the Felidae. Special Issue, No 11 | Winter 2017
5. catsg.org / Revised taxonomy of the Felidae, (2 subfamilies, 8 lineages, 14 genera, 41 species, 77 subspecies)

Nuorodos

Vikiteka: Leopardas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• youtube.com / Never Poke a Leopard – Dramatic Leopard Attack – not for sensitive viewers
• youtube.com / Leopard Documentary National Geographic (HD)
• youtube.com / Amazing leopard Kill. Full documentary wildlife nature, 2013
• animaldiversity.ummz.umich.edu / Leopard
• arkive.org / Leopard 2013-02-04 iš Wayback Machine projekto.
• bbc.co.uk / Leopard 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto.
• panthera.org / Leopard
• web.archive.org /
• globalcrossing.net / Leopardas portale „The Cyber Zoomobile“ 2004-12-28 iš Wayback Machine projekto.
• pperrywildlifephotos.org.sz / Leopardai Sabi Sand Game rezervate
• Panthera pardus (google.co.uk)
• Išgelbėkime amūrinį leopardą (ALTA The Amur Leopard and Tiger Alliance) – amur-leopard.org / ALTA / youtube.com / WildCats Conservation Alliance / facebook.com / WildCats Conservation Alliance / twitter.com / ALTA.

Vikižodynas