Leonas Kuodys

Leonas Kuodys
Gimė	1902 m. kovo 29 d. Ramygala, Panevėžio apskritis, Lietuva
Mirė	1975 m. spalio 26 d. (73 metai) Panevėžys, Lietuva
Veikla	pedagogas, kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas
Alma mater	Lietuvos universitetas

Leonas Kuodys (1902 m. kovo 29 d. Ramygaloje – 1975 m. spalio 26 d. Panevėžyje) – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas.

Biografija

Baigė Ramygalos pradinę mokyklą, 1914 m. mokėsi Panevėžio keturklasėje pradinėje mokykloje, 1915–1922 m. – Panevėžio gimnazijoje. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1922 m. su kitais įkūrė „Meno kuopą“. 1922–1926 m. Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyriuje studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą bei pedagogiką. 1924 m. dirbo kalbininko prof. J. Jablonskio sekretoriumi, šiam rengiant lietuvių kalbos vadovėlį žemesnėms klasėms.

Pedagoginį darbą pradėjo 1926 m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Alytaus gimnazijoje, vėliau mokytojavo Klaipėdoje (1935), Kaune (1935–1940), Ukmergėje (1940–1941), Linkuvoje (1941–1944). Ilgiausiai dirbo Panevėžyje: berniukų gimnazijoje (1927–1935), mergaičių gimnazijoje (1944–1949), 1-ojoje vidurinėje mokykloje (1949–1964).

Pokariu dirbdamas Panevėžyje įsitraukė į aktyvią užklasinę ir užmokyklinę veiklą. Bendradarbiavo su Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos instituto Žodyno redakcija – rinko žodžius ir juos sistemino (pateikė daugiau kaip 10 000 žodžių), rinko tautosaką, ją tvarkė. Rašė lietuvių kalbos vadovėlius mokykloms (neišleisti), vadovavo mergaičių gimnazijos literačių būreliui.

Dirbo spaudos leidinių redaktoriumi: 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Mūsų kalba“, 1930 m. – Panevėžyje leisto savaitraščio „Mūsų kraštas“ redaktorius, 1937–1940 m. žurnalo „Mokslo dienos“ redaktorius, nuo 1938 m. – žurnalo „Tautos mokykla“ redakcijos narys. Palaikė ir skatino pradedančiuosius literatus moksleivius – „Mokslo dienų“ žurnalo puslapiuose publikavo E. Matuzevičiaus, H. Nagio, K. Bradūno, P. Drevinio ir kitų, vėliau žinomais tapusių poetų, pirmuosius kūrinius. Dirbo knygų redaktoriumi.

Bendradarbiavo leidiniuose „Kalbotyra“, „Literatūra ir kalba“, „Gimtoji kalba“, „Literatūra ir menas“, „Tarybinis mokytojas“, „Tiesa“, „Mūsų kalba“, „Kalbos kultūra“.

1922 m. dienraštyje „Lietuva“ paskelbė pirmuosius savo eilėraščius. Poeziją spausdino žurnaluose „Skaitymai“, „Vairas“, „Jaunoji Lietuva“, „Mokslo dienos“, savaitraštyje „Mūsų kraštas“. Po mirties išleistas L. Kuodžio eilėraščių rinkinys „Pro žydinčius langus“ (Vilnius, 1994, leidėja K. Dičkienė). Taip pat rašė satyras, humoreskas, gyvenimo pasakas, vertė užsienio poetų kūrinius, paskelbė straipsnių kalbos ir literatūros klausimais.

Vienas Lietuvių kalbos draugijos steigėjų ir pirmosios valdybos narys. Lietuvių mokytojų sąjungos narys. Lietuvių kalbos rašybos komisijos narys. Besimokydamas Panevėžio gimnazijoje buvo vienas iš lietuvių moksleivių sambūrio „Meno kuopa“ įkūrėjų, aktyvių jo narių. Studijų metais – studentų korporacijos „Neo Lituania“, organizacijos „Jaunoji Lietuva“ narys. Sovietmečiu priklausė Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijai, skaitė paskaitas Panevėžio miesto visuomenei literatūros ir kitomis temomis.

Atmintis

L. Kuodžio asmeninės lituanistinės bibliotekos dalis sovietmečiu saugota Panevėžio viešojoje bibliotekoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, L. Kuodžio bibliotekos pagrindu pradėtas kaupti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (buv. Panevėžio viešoji biblioteka) Senų ir retų knygų fondas. Bibliotekoje taip pat saugomas L. Kuodžio asmens dokumentų fondas.

Šaltiniai

1. Leonas Kuodys. Panevėžio kraštas virtualiai (nuoroda tikrinta 2022-12-14).
2. Kuodys Leonas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, t. 11, p. 273. .
3. Kuodys Leonas. Iš Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997, p. 252. .

Nuorodos

• Pedagogui, kalbininkui, poetui Leonui Kuodžiui – 120