Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. kartu su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste įjungta į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.
Królestwo Polskie Lenkijos karalystė | |||||
Lygiavertė narė ATR (1569–1795) | |||||
| |||||
| |||||
Lenkija 1025 m. | |||||
Sostinė | Gnieznas, Krokuva, Varšuva | ||||
Kalbos | Lenkų | ||||
Valdymo forma | Monarchija | ||||
Lenkijos karalius | |||||
1025 (pirmas) | Boleslovas I Narsusis | ||||
1764–1795 (paskutinis) | Stanislovas Augustas | ||||
Era | Viduramžiai | ||||
- Boleslovo karūnavimas | 1025 m., 1025 | ||||
- Trečiasis padalijimas | 1795 m. | ||||
Istorija
Susikūrimas
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Meška I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją.
Boleslovas Narsusis
Meškos I sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas. Iš jų Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Tuo tarpu jo įpėdiniai vis negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką.
Susiskaldymas
Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į keturias dalis, valdomas atskirų sūnų. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų puolimų taikiniu.
Suvienijimas
1306 į valdžią atėjus , Lenkija buvo vėl suvienyta. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų, nes siekė centralizuoti valdymą, skatino šalies ekonominį gyvenimą ir įkūrė Krokuvos universitetą. Jo valdymo metu „pasislinko“ Lenkijos teritorija: Bohemijai atiteko lenkų istorinė Silezijos sritis, Kališo taika patvirtinta Rytų Pamario priklausomybė Kryžiuočių ordinui, tačiau Lenkija užėmė Haličą, Voluinę ir Mazoviją.
Jogailaičių dinastija
Mirus Lenkijos karaliui Liudvikui I, neturėjusiam sūnaus, karaliene tapo jo dvylikametė duktė Jadvyga. Lenkų bajorija baiminosi jos vedybų su hercogu Vilhelmu Habsburgiečiu, todėl jos vyru išrinko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštį Jogailą. Šis 1385 m. pasirašė Krėvos sutartį, kitais metais priėmė katalikybę ir tapo naujuoju Lenkijos karaliumi Vladislovu II. Po 1410 m. Žalgirio mūšio sumažėjo, o po 1454–1466 m. vykusio Trylikamečio karo visiškai išnyko Kryžiuočių ordino grėsmė, Lenkija atgavo Rytų Pamarį ir naujai gavo Kulmo žemę, Marienburgą, Elbingą ir Varmę.
ATR laikotarpis
1569 m. Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudaryta Liublino unija, suformavusi Abiejų Tautų Respubliką ir prie Lenkijos prijungusi trečdalį LDK teritorijos. 1772–1795 m. valstybė pamažu panaikinta.
Šaltiniai
- Kępa, Marek. „Not Only Warsaw: All of Poland’s Capitals“. culture.pl. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Piastai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Meška I“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Boleslovas I Narsusis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- Miknys, Rimantas. „Lenkijos istorija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Boleslovas III Kreivaburnis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Vladislovas I Lokietka“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Kazimieras III Didysis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Jadwiga“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Poland: History“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
- „Abiejų Tautų Respublikos padalijimai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris