Leliūnai

Kitos reikšmės – Leliūnai (reikšmės).

Leliūnai
Leliūnai nuo Utenos pusės
Leliūnai
55°28′26″š. pl. 25°23′35″r. ilg. / 55.474°š. pl. 25.393°r. ilg. / 55.474; 25.393 (Leliūnai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija	Leliūnų seniūnija
Gyventojų (2021)	362
Vikiteka	Leliūnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Leliū́nai Kilmininkas: Leliū́nų Naudininkas: Leliū́nams Galininkas: Leliū́nus Įnagininkas: Leliū́nais Vietininkas: Leliū́nuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Лелюны

Leliūnai – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, prie kelio  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 13 km į pietvakarius nuo Utenos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1905 m.), veikia Leliūnų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-28027), tautodailininko keramikos muziejus, Leliūnų dvaro rūmai.

Etimologija

Liaudies etimologija byloja, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“ – esą tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia (prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, t. y. gavosi le liūnas).

Geografija

Pro miestelį teka Asiūklė. Yra mitologijos paminklas – su dubeniu. Miestelį supa Leliūnų kaimas. Į vakarus nuo miestelio telkšo Leliūnų tvenkinys.

Istorija

Keramikos muziejus

Nuo XVII a. pradžioje minimas Leliūnų dvaras ir kaimas. Pirmoji Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Miestelis pradėjo augti, kai pro Leliūnus buvo nutiestas plentas Kaunas–Zarasai. 1853 m. minima parapinė mokykla, o 1788 m. buvo pastatyta antroji – Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia.1863 m. miestelio apylinkėse kovėsi K. Lukošiūno sukilėlių būrys. XIX a. Leliūnai buvo miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrities Alantos valsčiuje. Vietos gyventojai prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo spaudos draudimo laikais, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose.

XX a. tarpukariu miestelyje veikė . 1941 m. apie 50 Leliūnų žydų nužudyta prie Utenos. 1941–1944 m. naciai miestelio mokykloje įsteigė karo belaisvių stovyklą. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais leliūniškiai rėmė Lietuvos partizanus ir patys aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose.1949 m. lapkričio mėn. Leliūnų valsčiuje buvo įrengtas Vytauto apygardos Liūto partizanų rinktinės partizanų štabo bunkeris, 1950 m. aptiktas saugumo darbuotojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.1945 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, senelių globos namai, medicinos punktas.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje prijungtas Leliūnų kaimas, vėliau vėl atskirtas nuo miestelio. 1998 m. ant parapijos namų sienos atidengta lenta nužudytų partizanų atminimui. 2004 m. patvirtintas Leliūnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1919 m.	Alantos valsčius	Vilkmergės apskritis
1919–1950 m.	Leliūnų valsčiaus centras	Utenos apskritis
1950–1995 m.	Leliūnų apylinkės centras	Utenos rajonas
1995–	Leliūnų seniūnijos centras	Utenos rajono savivaldybė

Centrinė gatvė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.
1867 m.*	1897 m.^sur.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1978 m.	1979 m.^sur.
305	305	184	258	242	252	360	378
1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2006 m.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
416	518	483	503	412	362	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Leliūnuose gimė:

• Juozas Karosas (1890–1981) – kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas.
• Juozas Strolia (1897–1969) – smuikininkas, kompozitorius ir muzikologas.
• Jonas Danyla (1905–2000) – Lietuvos jėzuitų provincijolas.
• Vytautas Augustinas (1912–1999) – fotografas.
• Klemensas Gutauskas (1915–2022) – Panevėžio katedros klebonas.
• Kazimieras Meškauskas (1917–2011) – ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• Algimantas Baltakis (1930–2022) – rašytojas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 26 psl.
3. . utena.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-28.
4. Leluny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 135 psl. (lenk.)
5. Leluny (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 217 psl. (lenk.)
6. Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Leliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 315 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Leliūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 417 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Leliūnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 505
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

• Leliūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 69 psl.

Nuorodos

• Utenos krašto enciklopedija 2006-04-13 iš Wayback Machine projekto.
• Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Aplinkinės gyvenvietės
	Rubikiai – 13 km Mačionys – 5 km		UTENA – 15 km ANTALGĖ – 6 km
	Skiemonys – 13 km		Pakalniai – 8 km