Lechas, Čekas ir Rusas

Lechas – legendinis lenkų protėvis, Gniezno įkūrėjas ir Lenkijos valstybės įkūrėjas. Pagal legendą, senovėje gyveno trys broliai - Lechas, Čekas ir Rusas, kurie sukūrė tris slavų tautas:

• Lenkiją (poetiškai dar vadinama Lechija)
• Bohemiją (dabar didžioji dalis Čekijos)
• Ruteniją (dabar Ukraina ir Baltarusija)

Walery Eljasz-Radzikowskio (1841-1905 m.) paveikslas Lechas

"Kunigaikštis Čekas"

Lecho, Čeko ir Ruso ąžuolai , Lenkija

Pagal vieną legendos variantą, trys broliai išėjo į medžioklę ir sekdami kiekvienas savo grobį patraukė skirtingomis kryptimis. Rusas patraukė į rytus, Čekas į vakarus ir įsikūrė ant Ripo kalno, iškilusio virš kalvoto Bohemijos krašto, o Lechas keliavo į šiaurę, kol priėjo nuostabų baltą erelį, saugantį savo lizdą. Nustebintas to vaizdo, jis nusprendė ten įsikurti. Jis pavadino gyvenvietę () Gnieznu (lenkiškai būdvardis nuo gniazdo t. y. "lizdo") ir padarė Baltą Erelį savo herbu ir jis liko Lenkijos herbu iki šių dienų.

Kiti Lecho vardo variantai: Lechus, Lachus, Lestus ir Leszek. Čekas ar Praotec Čech lotyniškai vadinamas Bohemus, o vokiškai - Böhm.

Panaši legenda (su iš dalies pakeistais vardais) aptikta dviejose skirtingose Kroatijos vietose: Krapinos Kajkavijos dialekte Zagorjėje (Šiaurės Kroatija) ir Poljicos Chakavijos dialekte prie Adrijos jūros (Centrinė Dalmatija). S. Sakačas 1940 m. aprašė ir išstudijavo kroatišką legendos variantą.

Legenda prieš realybę

Anksčiausiai Lechas, Čekas ir Rusas paminėtas lenkiškuose šaltiniuose, "Didesnės Lenkijos kronokose", parašytose 1295 m. Gniezne ar . Bohemijos kronikose Čekas pasirodo vienas ar tik su Lechu ir minimas kaip Bohemus Kosmo XII a. pr. kronikoje.

Legenda teigia bendrą lenkų, čekų ir rūtėnų kilmę ir rodo, kad jau XIII a. bent trys slavų tautos manė, kad yra genetiškai ir lingvistiškai susijusios ir turėjo bendrą kilmę.

Legenda taip pat bando paaiškinti kai kurių etnonimų kilmę (Lechija, Čekija, Rutenija). Iš tiesų Lechijos pavadinimas kilęs nuo Lędzianie genties.

Lechas, Čekas ir Rusas yra trys didžiuliai ąžuolai šalia Rogalino rūmų. kiekvienas iš jų daugiau nei 700 metų senumo.

Nuorodos

1. Adrian Kochan Wolski; E 8603; BUV 18.24.1.17 [1] 2009-01-22 iš Wayback Machine projekto. Quote: LECHUS adest, a quo deducta colonia nostra est.
2. Krapina-Kijev-Ararat, Priča o troje braće i jednoj sestri. Život 21/3: 129–149, Zagreb