Leanifalu veng Leányfalu gyvenvietė šiaurės centrinėje Vengrijos dalyje šalia veng Mosoni Duna Kurortinė vietovė Leanifa

Leanifalu (veng. Leányfalu) – gyvenvietė šiaurės centrinėje Vengrijos dalyje, šalia (veng. Mosoni Duna). Kurortinė vietovė.

Leanifalu veng. Leányfalu

Vaizdas iš viršaus

Leanifalu 47°43′36″ š. pl. 19°05′22″ r. ilg. / 47.72667°š. pl. 19.08944°r. ilg. / 47.72667; 19.08944 (Leanifalu)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Vengrija
Medė	Peštas

Meras	Janošas Losmanas (veng. Loszmann János)

Gyventojų (2018)	3 714
Plotas	15,37 km²
Tankumas (2018)	242 žm./km²
Altitudė	123 m

Pašto kodas	2016
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Leanifalu

Geografija

Maždaug penkių kilometrų ilgio gyvenvietė išsidėsčiusi tarp Mažojo Dunojaus ir , 27 km šiauriau Budapešto. Patenka į teritoriją, priklauso Pešto medei. Perkėlos į ir (pastarasis išsidėstęs kitame upės krante, priešais Leanifulu).

Istorija

Ilgą laiką apie gyvenvietės priešistorę nieko nebuvo žinoma, kol XX a. pr. nebuvo aptiktos romėnų laikų statinių liekanos. Archeologai nustatė, kad tai sargybinio bokšto, iš kurio buvo kontroliuojamos Dunojaus pakrantės, pamatai. Radiniai priskirti Romos imperatoriaus (lot. Flavius Valentinianus Augustus) valdymo laikotarpiui (321–375 m.). Kaimelis pirmą kartą žemėlapyje pažymėtas turkų valdymo laikotarpiu – 1690 m. Maždaug nuo 1728 m. valdė grafas Janošas Esterhazis, XIX a. pab. jame vilas ėmė statytis turtingi pirkliai ir valdininkai iš netolimo Budapešto. XX a. pradžioje Leanifalu itin išpopuliarėjo, į jį pradėjo keltis žinomi artistai iš sostinės Operos ir Nacionalinių teatrų, išaugo vasarnamių gatvelės. Pasaulinių karų metu nukentėjo nedaug. 1949 m. suteiktos kaimiškos savivaldos teisės, o 1970 m. – gyvenvietės statusas. XX a. antrojoje pusėje aptiktas 36°C šiltas požeminis mineralinis vanduo, buvo pastatyta keturių baseinų gydomoji terminė maudyklė. XXI a. pr. Leanifalu išliko menininkų vasarviečių gyvenviete.

Kryžiaus kelias

Tarpukaryje Leanifalu gyveno muilo fabriko savininkas ir Lietuvos garbės konsulas Vengrijoje Jozsef Leo Pesthy Müller. Šeimoje buvo problemų su sveikata ir jis nusprendė kaimelyje pastatyti Kryžiaus kelią, kurį sudarė keturiolika stočių ir trys kryžiai. Vienas iš 1934 m. pašventintų kryžių buvo pagamintas pagal lietuvišką pavyzdį, puoštas raižytais raštais. Po to fundatorius išvyko gyventi į užsienį, o 1971 m. kryžiai buvo nugriauti. Vėliau teritorijos naujasis savininkas leido kryžius atstatyti, bet tarp jų lietuviško jau nebėra.

Miestų partnerystė

, Vokietija
, Rumunija

Išnašos

Kryžiaus kelio pašventinimo iškilmės 1934 m. (hu.) 2019-10-24 iš Wayback Machine projekto.
Trumpas filmukas apie Kryžiaus kelio atidarymą

Šaltiniai

Gyvenvietės istorija (hu.) // leanyfalu.hu
Leanifalu (en.) // leanyfurdo.hu 2019-09-26 iš Wayback Machine projekto.
Leányfalu (en.) // ksh.hu

[1] Kryžiaus kelio pašventinimo iškilmės 1934 m. (hu.) 2019-10-24 iš Wayback Machine projekto.

[2] Trumpas filmukas apie Kryžiaus kelio atidarymą