Laukinės salos

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

30°04′ š. pl. 15°56′ v. ilg. / 30.067°š. pl. 15.933°r. ilg. / 30.067; 15.933

Žemėlapis

Laukinės salos arba Selvaženšo salos (port. Ilhas Selvagens) – nedidelių negyvenamų salų grupė Atlanto vandenyne, Makaronezijoje, tarp Kanarų (165 km) ir Madeiros (280 km) salų. Priklauso Portugalijai, administruojamos iš Madeiros.

Plotas 2,73 km². Laukines salas sudaro Didžioji Laukinė sala (Selvagem Grande, 2,45 km²), Mažoji Laukinė sala (Selvagem Pequena, 0,30 km²), Fora (0,08 km²) bei dar keletas salelių ir uolų (Šiaurės salos, Apvalioji sala, Aukštoji sala, Didžioji sala ir kt.). Salos uolingos, skardingos. Aukštis iki 163 m (Almajos k., Did. Laukinė s.). Gėlo vandens, augalijos beveik nėra. Laukinėse salose gausiai peri įvairūs jūriniai paukščiai. Aplinkiniuose vandenyse gausu vandens gyvūnijos. Salos paskelbtos gamtos rezervatu.

Manoma, kad šios salos pažymėtos dar 1367 m. venecijiečių žemėlapyje. XV a. salas pasiekė portugalai. XVI a. Laukinės salos priklausė vienai šeimai iš Madeiros. Salose buvo renkami augalai natrio karbonato gavybai, taip pat renkamos kriauklės, moliuskai, gaudomi paukščiai, žvejai prie šių salų žvejodavo. XIX a. čia ieškota piratų lobių. 1911 m. Didžiojoje Laukinėje saloje pastatytas švyturys. 1938 m. salos pripažintos Portugalijai, tačiau į salas pretenzijas reiškia ir Ispanija. Dažnai virš salų neleistinai skraido Ispanijos kariniai lėktuvai ar plaukioja žvejybiniai laivai.

Laukinės salos negyvenamos, tačiau čia yra dvi prižiūrėtojų būstinės.

• Portugalų karinis laivas prie Mažosios Laukinės salos
• Didžioji Laukinė sala
• Mažoji Laukinė sala
• Mažojoje Laukinėje saloje