Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Nathan Söderblom

Nathan Söderblom 1923 m.
Gimimo vardas	Lars Olof Jonathan Söderblom
Gimė	1886 m. sausio 15 d. Trenė, Švedija
Mirė	1931 m. liepos 21 d. (45 metai) Upsala, Švedija
Palaidotas (-a)	Upsalos katedra
Tautybė	švedas
Tėvai	Jonas Söderblom Nikolina Sophie Blûme
Sutuoktinis (-ė)	Anna Söderblom
Religija	liuteronybė
Šventasis
Įšventintas	1931 m.
Upsalos arkivyskupas
Ėjo pareigas	1914 – 1931
Pirmtakas
Įpėdinis

Veikla	arkivyskupas, teologas, religijotyrininkas
Sritis	religijos kilmė, esmė

Išsilavinimas	religijotyros profesorius
Alma mater	Upsalos universitetas

Žymūs apdovanojimai
Nobelio taikos premija (1930 m.)

Vikiteka	Nathan Söderblom

Larsas Olofas Junatanas (Natanas) Sederblomas (Lars Olof Jonathan Söderblom; g. 1886 m. sausio 15 d. – m. 1931 m. liepos 21 d.) – Švedijos liuteronų dvasininkas, , Nobelio taikos premijos laureatas (1930 m.).

Biografija

Gimė vidurio Švedijoje, Jevleborgo lėne, savivaldybėje, Trenės (Trönö) kaime. Augo atsidavusių krikščionių šeimoje. 1883 m. įstojo į Upsalos universitetą, studijavo teologiją. Buvo išvykęs į JAV. 1893 m. tapo kunigu. 1912 m. Sederblomas tapo Leipcigo universiteto religijotyros profesoriumi, bet 1914 m. grįžo į Švediją, kur paskirtas Upsalos arkivyskupu (aukščiausiu Švedijos liuteronų bažnyčios hierarchu). Buvo ekumenizmo ne tik tarp krikščionių, bet tarp visų pasaulio religijų šalininkas. Už tarpreliginio dialogo skatinimą 1930 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

1931 m. mirė Upsaloje, palaidotas .

Natanas Sederblomas taip pat laikomas vienu idėjinių religijos fenomenologijos pradininkų. Jis laikomas vienų iš pirmųjų, iškėlusių mintį, kad religijos pagrindas yra ne antgamtiškas dievas, o šventybė. Kritikavo tuomečius antropologinius, sociologinius, istorinius požiūrius į religiją ir teigė, kad religija yra atskiras, dvasinis objektas, kuris neredukuotinas. Atmetė religijotyros ir teologijos priešpriešą, teigdamas, kad religijų tyrinėjimas yra šventybės siekis. Religijos pradmenis teigė esant unikaliame, kiekviename žmoguje glūdinčiame religiniame jausme. Religingą žmogų apibrėžė kaip tą, kuriam kažkas esti šventa.