Lapuočių miškai

Lapuočių miškai – miškai, kuriuose auga lapuočiai medžiai ir krūmai, kasmet numetantys lapus. Paplitę vidutinio, subtropinio ir tropinio klimato juostose.

Drebulynas (Vakarų Sajanas, Rusija)

Lapuočiai rudenį (Naujasis Džersis, JAV

Miško paklotė lapuočių miške (Ukraina)

Charakteristika

Šio tipo miškai yra aukšti, 25–40 m, juos daugiausiai reprezentuoja du medžių ardai, krūmų ardas ir žolinių augalų danga, kurioje galima matyti dar du ar tris lygius pagal žolių aukštį. Būdingas lapuočių miško bruožas yra tai, kad žolių rūšių įvairovė vyrauja, palyginti su medžių įvairove. Lapuočių miško medžiai pasižymi dideliu šakotumu, sudarydami tankią lają. Medžių lapų lakštai paprastai būna ištisiniai, skiautėti ar iškarpyti, kartais sudėtiniai. Šie lapai palyginti ploni ir nepritaikyti atlaikyti stiprias sausras ar šalčius, todėl prasidėjus nepalankiam laikotarpiui, jie numetami.

Skiriami visžaliai lapuočiai, kurių lapai krinta ne vienu metu, keičiasi nepastebimai, ir vasaržaliai lapuočiai, numetantys lapus vienu metu. Pagal medžių lapų charakteristikas (dydį), skiriami , kuriuose viršutinio ardo medžiai turi didelius ir vidutinio dydžio lapus, jie išsiskiria dideliu atsparumu šešėliui ir reiklumu dirvožemiui, yra šviesomėgiai. Tai ąžuolas, klevas, liepa, uosis, guoba. Plačialapiai miškai labiausiai paplitę ir auga palyginti švelnaus, ne kontinentinio klimato zonoje. Plačialapiai lapuočiai ir spygliuočiai medžiai sudaro mišriuosius miškus. Mažalapiuose miškuose vyraujančios medžių rūšys turi mažus lapus. Tai beržų, drebulių ir alksnių miškai. Šie miškai yra labiau šviesomėgiai ir mažiau reiklūs dirvožemio derlingumui, jie taip pat yra atsparesni šalčiui.

Pagal lapų sandarą ir medienos savybes vidutinio klimato juostų lapuočių miškai skirstomi į kietųjų lapuočių miškus (ąžuolynai, bukynai, skroblynai, uosynai) ir minkštųjų lapuočių miškus (baltalksnynai, beržynai, drebulynai, juodalksnynai).

Lietuvoje

Lietuvos lapuočių miškai užima 40,8 % bendro miškų ploto. Jų sudėtis nuo viso miškų ploto:

• beržynai – 20,6 %,
• juodalksnynai – 6,6 %,
• baltalksnynai – 6,3 %,
• drebulynai – 3,2 %,
• uosynai – 2,4 %,
• ąžuolynai – 1,9 %,
• kiti – 0,8 %.

Šaltiniai

Vikiteka: Lapuočių miškai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Большая советская энциклопедия. Лиственные леса. dic.academic.ru
2. Lapuočių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007