Lapkalnio–Paliepių miškai

55°22′ š. pl. 23°36′ r. ilg. / 55.367°š. pl. 23.600°r. ilg. / 55.367; 23.600

Lapkalnio miškas ties Užvarčiais

Lapkalnio-Paliepių miškai. Pašušvio miškas

Partizanų žuvimo vieta

Lapkalnio–Paliepių miškai – miškų masyvas Raseinių rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos. Priklauso Raseinių ir Kėdainių miškų urėdijoms. Užima 37,1 km² plotą (mišku apaugę 27,95 km²).

Masyvą sudaro Juodžių, Lapkalnio, Paliepių, Pašušvio, Šilainių miškai. Teka Dubysos dešinysis intakas Gynėvė ir jos intakai ir Upytė, taip pat Šušvės baseino upeliai (Pečiupė, Ažytė, , Raguva, Skerdūmė). Paviršius lygus, šiaurinėje dalyje banguotas. Miško augavietės derlingos laikinai įmirkusios ir įmirkusios.

77 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 16 % vandens apsauginiai III grupės, 7 % ekosistemų apsaugos II grupės.

Medynai:

• beržynai – 48 %,
• eglynai – 30 %,
• drebulynai – 8 %,
• uosynai – 5 %,
• juodalksnynai – 4 %,
• ąžuolynai – 3 %,
• pušynai – 2 %,
• liepynai – 1 %,
• baltalksnynai – 1 %.

Jaunuolynai sudaro 26 %, pusamžiai medynai 31 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 48 m., bonitetas 1,4, skalsumas 0,71, tūris 196 m³/ha. Kasmet priauga 6,9 m³/ha.

Šiaurinėje dalyje įsteigtas Zembiškio miško botaninis draustinis.

Šiaurine dalimi eina kelias    Betygala–Ilgižiai–Krakės–Bokštai . Miškuose ir greta įsikūrę kaimai: Lapkalnys, Skirgailinė, Zembiškis, Paskerdūmiukas, Šulcava, Graužai, Tilindžiai, Paliepiai, Žostautai, Juodžiai, Šliužiai, Daujotėliai, Paliepiukai.

Istorija

1944–1953 m. Lapkalnio-Paliepių miškuose veikė ir prieglobstį rado Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės ir Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai.

Šaltiniai

1. Algirdas Brukas. Lapkalnio-Paliepių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 528 psl.