Lamaštu

Lamaštu arba Dimė (akad. La-maš-tu, šum. Dimme) – demonė Mesopotamijos mitologijoje, dangaus dievo Anu dukra. Laikyta baisiausia iš visų demonių. Turėjusi septynis vardus, užkeikimuose neretai įvardijama „septyniomis raganomis“.

Bronzinė lentelė, skirta apsisaugoti nuo Lamaštu

Buvo tikima, kad ji sukelianti persileidimus, užmušanti kūdikius ir vaikus, sukelianti įvairias ligas bei negalavimus, košmarus, sukaustanti raumenis, gerianti žmonių kraują bei valganti jų mėsą. Taip pat manyta, kad Lamaštu užteršianti upes ir upelius, priverčianti nudžiūti medžių lapus.

Manyta, kad Lamaštu, kitaip nei daugelis kitų demoniškųjų būtybių Mesopotamijos mitologijoje, piktavališkai besielgianti savo valia, o ne vykdydama dievų nurodymus. Be to, drauge su Lamaštu vardu buvo rašomas ir dantiraščio determinatyvas, žymintis dievybę. Iš to sprendžiama, kad Lamaštu buvusi deivė ar pusdeivė.

Senovės Mesopotamijos amuletuose vaizduojama kaip moteris plaukuotu kūnu su liūto ar paukščio galva, klūpanti ant asilo, su plėšriojo paukščio pėdomis (kaip demono Anzu). IX–VII a. pr. m. e. ikonografijoje vaizduojama stačiomis (greičiausiai asilo) ausimis. Kiekvienoje rankoje laiko po dvigalvę gyvatę. Dešiniąja krūtimi žindo šunį, kairiąja – kiaulę (arba kitą šunį).

Siekiant apsaugoti nuo Lamaštu piktos valios gimdyves ir kūdikius, buvo šaukiamasi demono Pazuzu, dažniausiai pasitelkiant amuletus su jo atvaizdu, taip pat metalo ar akmens lenteles, kuriose vaizduojama, kaip Pazuzu priverčia grįžti Lamaštu į požemio pasaulį. Nors buvo tikima, kad Pazuzu sukeliantis badą ir sausrą, kai kada jo buvo šaukiamasi, norint apsisaugoti nuo blogio, ypač nuo demonės Lamaštu – jo aršios priešininkės.

Šaltiniai

1. „Encyclopædia Britannica: Lamashtu“. [Nuoroda tikrinta 2019-08-06].
2. . Suarchyvuotas originalas 2004-10-30. Nuoroda tikrinta 2019-08-06. [Nuoroda tikrinta 2019-08-06].