Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ladės jarlai (norv. Ladejarler) – Ladės valdovų Norvegijoje, turėjusių jarlo titulą, dinastija IX-XI a. Jų sostinė Ladė (norv. Lade, sen. skand. Hlaðir) buvo rytinėje dabartinio Trondheimo dalyje, ribojosi su Trondsheimsfjordu.

Ladės jarlų teritorijos (rausvos) 930 m.

Istorija

Jų valdoma sritis buvo suformuota IX a., Haraldui I suvienijus didžiąją dalį Norvegijos. Jis atidavė visas šiaurines sritis (istorinius Triondelago ir Halogalando regionus) savo bendražygiui Hakonui Grjotgardsonui, o po karaliaus mirties šios sritys tapo paveldimos. Jarlai tapo stipriausiais kunigaikščiais Norvegijoje, dėl ko nuolat nesutarė su Norvegijos karaliais .

Po to, kai Inglingas nužudė jarlą Sigurdą Hakonarsoną, jo sūnus Hakonas Sigurdarsonas sudarė sąjungą su Danijos karaliumi Haraldu Mėlyndančiu. 971 m. nužudžius Norvegijos Haraldą II, Ladės jarlai užvaldė didžiąją dalį Norvegijos, t. y. de facto tapo Norvegijos karaliais, tačiau nominaliai pripažino Danijos valdžią. Ši situacija su pertraukomis tęsėsi iki 1015 m., kuomet Norvegijoje į valdžią grįžo Inglingai. 1030 m. mirus Hakonui Eriksonui, Ladės jarlo titulas buvo panaikintas.

Sąrašas

Hakonas Grjotgardsonas (sen. skand. Hákon Grjótgarðsson) – sąjungininkas vienijant Norvegiją.
Sigurdas Hakonarsonas (sen. skand. Sigurðr Hákonarson) – draugas ir patarėjas.
Hakonas Sigurdarsonas (sen. skand. Hákon Sigurðarson) – savo galia buvęs faktiniu Norvegijos karaliumi.
Erikas Hakonarsonas (sen. skand. Eiríkr Hákonarson) – didžiosios Norvegijos dalies valdytojas valdant .
(sen. skand. Sveinn Hákonarson) – didžiosios Norvegijos dalies valdytojas valdant .
Hakonas Eriksonas (sen. skand. Hákon Eiríksson) – Norvegijos valdytojas valdant Knutui Didžiajam