LSMU biblioteka

54°55′03″ š. pl. 23°55′27″ r. ilg. / 54.91750°š. pl. 23.92417°r. ilg. / 54.91750; 23.92417

LSMU biblioteka ir informacijos centras
Įkurta	1923 m.
Vieta	Kaunas, Eivenių g. 6
Bibliotekos fondas	662 428 vnt. (2020m.)
Darbuotojai	MA - 35, VA - 6
Direktorė	Meilė Kretavičienė
Interneto svetainė	http://www.lsmuni.lt/

LSMU biblioteka ir informacijos centras – didžiausios Lietuvoje sveikatos specialistų rengimo mokyklos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys.

Istorija

Bibliotekos ištakos siekia 1923 m., kai buvo pradėtas formuoti Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto bibliotekos fondas. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą į dvi savarankiškas aukštąsias mokyklas, Kauno medicinos institutui (KMI) buvo perduotas buvusio Medicinos fakulteto bibliotekos fondas ir įkurta KMI biblioteka.

Tuo metu bibliotekos fondą sudarė 17 000 egz., veikė 60 vietų skaitykla. 1956 m. įrengta atskira mokslo darbuotojų skaitykla, pradėtos kurti bibliografinės kartotekos, organizuotas atskiras bibliografinis-informacinis literatūros fondas, pradėta teikti nuolatinė einamoji bibliografinė informacija katedroms. 1957 m. įkurta KMI darbuotojų personalijų kartoteka.

Bibliotekai knygas iš savo asmeninių bibliotekų dovanojo profesoriai Petras Avižonis, Petras Raudonikis, Pranas Mažylis, Benediktas Šaulys, docentai Juozas Nemeikša, Andrius Matulevičius, gyd. Andrius Domaševičius bei prof. Vlado Lašo, prof. Prano Mažylio artimieji ir kt. 1960 m. bibliotekos pastangomis institute pradėtas dėstyti bibliografijos pagrindų kursas. 1964 m. bibliotekoje įsteigti trys skyriai: informacinis-bibliografinis, skaitytojų aptarnavimo ir literatūros komplektavimo bei tvarkymo.

1983 m. bibliotekoje sukurta automatizuota publikacijų apskaitos posistemė (publikacijos). 1993 m. įrengtas bibliotekos kompiuterių tinklas. Nuo 1993 m. veikė integrali informacinė bibliotekos sistema ALISE, sukurta Latvijos universiteto programuotojų. Nuo 1993 m. bibliotekoje pradėtos komplektuoti medicinos duomenų bazės lazeriniuose diskuose (CD).

1989–1998 m. biblioteka vadinta KMA biblioteka.

Nuo 1993 m. biblioteka Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) dokumentacijos centro, Europos medicinos informacijos ir bibliotekų asociacijos (EAHIL 2012-10-09 iš Wayback Machine projekto.) narė. 1995 m. bibliotekos kompiuterių tinklas prijungtas prie interneto. 1998 m. biblioteka tapo Šiaurės šalių sveikatos ir med. informacijos asociacijos (NAHMI) narė. 1998 m. bibliotekos mokslinės informacijos skyriuje (KMUK MLK, Eivenių g. 4) įrengta 10 vietų kompiuterinė klasė.

Nuo 2000 m. biblioteka dalyvauja LABA 2008-06-29 iš Wayback Machine projekto. (Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų direktorių asociacija) veikloje. Nuo 2002 m. direktorė išrinkta asociacijos pirmininke. 2001 m. kartu su Lietuvos universitetų bibliotekomis įsigyta nauja bibliotekų informacijos sistema ALEPH-500 (Izraelis, ExLibris). 2002 m. KMU mokslinių publikacijų DB perkelta į bibliotekos informacinę sistemą „Aleph“ bei LieMSIS PDB. Nuo 2002 m. biblioteka dalyvauja LMBA 2011-12-10 iš Wayback Machine projekto. (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija). Bibliotekos direktorė išrinkta į asociacijos tarybą. 2002 m. biblioteka tapo Baltijos šalių medicinos bibliotekų asociacijos (viena steigėjų) nare.2004 m. KMU bibliotekoje (A. Mickevičiaus g. 9) įrengta 6 vietų kompiuterinė klasė. 2005 m. pradėta eksploatuoti nauja duomenų bazė – Elektroninės tezės ir disertacijos (ETD).

2004 m. patvirtintas naujos bibliotekos projektas. 2004–2006 m. naujos bibliotekos statyba.

2006 m. LMBA pristatyta, KMU bibliotekos direktorė Meilė Kretavičienė laimėjo LR Kultūros ministerijos premiją už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. 2007 m. LR Kultūros ministerijos sudarytos ekspertų komisijos sprendimu Geriausio 2006 m. bibliotekininko vardas suteiktas bibliotekos direktorei Meilei Kretavičienei.

2007 m. kovo 6 d. biblioteka persikėlė į tarptautinius universiteto bibliotekos standartus atitinkantį keturių aukštų pastatą (archit. Gražina Janulytė-Bernotienė). Pažangiausia RFDI technologijų sistema bibliotekoms (vienintelė Lietuvoje) užtikrina knygų saugumo kontrolę, knygų registracijos ir grąžinimo savitarnos sistemos veiksmingumo privalumus. Bibliotekoje ir informacijos centre vartotojai gali naudotis 6 skaityklomis, kuriose yra 544 darbo vietos, iš jų – 130 kompiuterizuotos, taip pat 3 grupinio mokymosi kabinetais, 8 vietų multimedijos kabinetu, 12 vietų mokomąja kompiuterių klase, 2 seminarų ir konferencijų salėmis. Dėl lankytojų patogumo veikia knygų savitarnos registracijos ir grąžinimo RFID Bibliotekos sistema, dokumentų kopijavimo ir spausdinimo savitarnos sistemos, belaidis kompiuterių tinklas, nuotolinės prieigos prie LSMU prenumeruojamų duomenų bazių paslauga per VPN ir Ezproxy, skaitytojų informavimo elektroniniu paštu paslauga.

2009 m. oficialiai patvirtas Kauno medicinos universiteto bibliotekos ir sveikatos mokslų informacijos centro vardas, tai tapo ir naujų bibliotekai keliamų siekių, reikalavimų ir tikslų atspindžiu, t. y. sukurti naują šiuolaikinę daugiafunkcionalę universitetinę biblioteką – sveikatos informacijos centrą, teikiantį tradicines ir virtualias paslaugas. Transformuoti tradicinę biblioteką į „mokymo įrankį“, kurio pagalba būtų suderinti mokymo ir mokslinio tyrimo procesai – pradedant nuo informacijos paieškos iki mokslinio darbo pateikimo (kopijavimo, spausdinimo, įrišimo).

2010 m. kovo 18 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. KMU ir LVA bibliotekos sujungtos ir pavadintos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centru (LSMU biblioteka ir informacijos centras).

2011 m. Įdiegta VPN (VPN- Virtual Personal Netvork) programa, suteikianti bibliotekos skaitytojams galimybę prisijungti prie prenumeruojamų duomenų bazių ne iš LSMU kompiuterių tinklo.

Projektai

• 1996 m. – Core biomedical information system for Medical Library, Soroso fondo paremtas projektas, Niujorkas;
• 1996 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos paremtas projektas „Essential Documentation Kit for Training in Public Health“;
• 1996 m. – Tempus-Phare „Establishment of System of Continuing Education in Medicine and Health Sciences“. Bendras KMU projektas. Biblioteka dalyvavo parengiant ir įgyvendinant tęstiniam mokymui informacinę bazę, mokymo medžiagą, organizuojant stažuotes;
• 1997 m. – Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimo projektas „Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ ();
• 1998 m. – Atviros Lietuvos fondo (ALF) paremtas projektas „Medicinos informacijos centro įkūrimas KMU“;
• 1998 m. – Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT 2009-10-17 iš Wayback Machine projekto.) bendras projektas „Integrali bibliotekų informacinė sistema“;
• 1998 m. – Tempus-Phare „Master of Public Health Manager“. Bendras KMU projektas. Biblioteka dalyvavo kuriant mokomąją bazę, aprūpinant literatūra, rengiant stažuotes;
• 1999 m. – ALF paremtas projektas „Internetas medikams“ – kursų medžiagos parengimas Lietuvos specialistams;
• 2000 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge I“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams;
• 2001 m. – ALF paremtas projektas „Katalogizuotos interneto svetainės “Visuomenės sveikata“ sukūrimas;
• 2002 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge II“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių bibliotekų darbuotojams;
• 1999–2001 m. – ALF programa „Internetas medikams“ – mokomųjų kompiuterijos pradmenų ir informacijos paieškos internete kursų organizavimas Kauno medikams;
• 1998–2003 m. – Šiaurės Baltijos šalių medicinos bibliotekų bendradarbiavimo programa: stažuotės, aprūpinimas spec. literatūra, dalyvavimas konferencijose;
• 2002 m. – biblioteka dalyvavo kuriant LieMSIS PDB;
• 2004 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge III“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams;
• 2004 m. – Lietuvos ETD informacijos sistema 2011-04-04 iš Wayback Machine projekto.. Lietuvos elektroninių disertacijų ir magistro tezių duomenų bazės kūrimas;
• 2004 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge IV: Workshop and courses in St. Petersburg“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams. Pagrindinė tema – „Įrodymais pagrįsta medicina“ (St. Peterburgas);
• 2006 m. – NORDINFO tarptautinis projektas “Transfer of Knowledge V: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba“; St. Peterburgas);
• 2007 m. – NORDINFO tarptautinis projektas “Transfer of Knowledge VI: Providing and managing evidence based health information”. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba“; St. Peterburgas);
• 2008 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VII: Providing and managing evidence based health information“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių ir Šiaurinės Rusijos medicinos bibliotekų darbuotojams („Įrodymais pagrįsta medicina: aprūpinimas ir vadyba“; Kaunas);
• 2009 m. – NORDINFO tarptautinis projektas „Transfer of Knowledge VIII. Workshop and continuing education courses“. Tęstinio mokymo programa Baltijos šalių ir Šiaurinės Rusijos medicinos bibliotekų darbuotojams. Baltijos šalių medicinos bibliotekos: 15 metų bendradarbiavimo patirtis (1994–2009);
• 2009 m. – Cross boundaries – join forces. Transfer of knowledge. 15 years of medical library cooperation in the Baltic Sea Region, 1994–2009.;
• 2008–2009 m. – LMBA projektas „Bibliotekos pažangai“: Mokymų kurso „Interneto ištekliai ir naujos bibliotekų paslaugos” parengimo ir dėstymo bei mokymų kurso „Interneto ištekliai bibliotekų lankytojams“ parengimas;
• 2009–2012 m. – LMBA projektas „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ 2012-05-11 iš Wayback Machine projekto..
• 2012-2015 m. - LMBA projektas „eMoDB.LT2: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai - antrasis etapas“ 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto..
• 2013-2016 m. Tempus tarptautinis projektas (projekto koordinatorius - LSMU Biblioteka ir informacijos centras) „Modern Information Services for Improvement Study Quality“ 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto..

Fondai

• Bibliotekos dokumentų fondas: fiziniai vienetai – virš 662 428. MA bibliotekoje – virš 551 915, VA bibliotekoje – virš 89 654 (2020 m. sausio 1 d.);
• MA atviras fondas - 119 056 fiziniai vienetai, 5 žmogaus anatomijos modeliai, 10 plakatų;
• Biomedicinos mokslų tematika – virš 80 proc.;
• Registruotų vartotojų skaičius – 10 714;
• Apsilankymai – 398 995;
• Per metus vartotojai pasinaudojo 363 846 bibliotekos dokumentais (išdavimai, pratęsimai, išduotis vietoje). Vietoje naudoti – 101 201 vnt. (išduoti į namus – 262 645 vnt.);
• 2020 m. sausio 1 d. VA bibliotekos fondas: 89 645 fizinių vienetų;
• Apsilankymų skaičius VA bibliotekoje per metus – 63 638;
• Per metus VA bibliotekos lankytojai naudojosi 39 767 dokumentais (išdavimai, pratęsimai, išduotis vietoje), iš kurių 11 400 vnt. išduoti į namus;
• Darbo vietos skaitytojams (VA bibliotekoje) - 139 (iš jų - 25 darbui kompiuteriu);
• Darbuotojų skaičius – Medicinos akademijoje (MA) – 35, Veterinarijos akademijoje (VA) – 6.

Paslaugos

Teikiamos paslaugos:

• knygų skolinimas į namus;
• išankstinis leidinių rezervavimas internetu;
• belaidis kompiuterių tinklas;
• planšetinių kompiuterių skolinimas;
• knygų registracijos ir grąžinimo savitarna;
• straipsnių užsakymas iš užsienio informacijos tarnybų;
• informacijos paieška duomenų bazėse;
• kopijavimas, spausdinimas;
• elektroninių tezių ir disertacijų talpinimas į ETD informacinę sistemą;
• elektroninių leidinių talpinimas į eLABa;
• plakatų maketavimas ir spausdinimas;
• 3D spausdinimas;
• dokumentų įrišimas;
• publikacijų sąrašų parengimas;
• mokymo kursai;
• Nuotolinė prieiga per LSMU virtualų tinklą (VPN), EZproxy.

Technologijos

• Aleph LIS, SFX, Metalib (ExLibris);
• RFID Bibliotekos sistema (3M);
• Belaidis tinklas (Siemens);
• WiFi VOIP telefonai (Siemens);
• Tinkliniai spausdintuvai (Gespage/Cartadis);
• Plakatų spausdintuvas (HP);
• Įrišimo aparatas (Opus);
• Knygų aplenkimo aparatas (CoLibris).

Vartotojai

LSMU Bibliotekoje ir informacijos centre: 6 skaityklos (544 vietos, iš jų – 143 kompiuterizuotos), 3 grupinio mokymosi kabinetai, 8 vietų multimedijos kabinetas, 12 vietų mokomoji kompiuterių klasė, 2 seminarų ir konferencijų salės.

2020 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 10 714 registruotų vartotojų – tai studentai, dėstytojai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos personalas ir pacientai, keturių MTI darbuotojai, mokymo kursų klausytojai, lankytojai iš kitų miesto medicinos įstaigų, farmacijos kompanijų darbuotojai.

Apsilankymai – 398 995. Per metus vartotojai pasinaudojo 363 846 bibliotekos dokumentais. Vietoje naudoti – 101 201 vnt. (išduoti į namus – 262 645 vnt.). VA bibliotekoje: apsilankymai - 63 638, išduota dokumentų - 39 767 , į namus - 11 400.

Direktoriai

• 1951–1959 m. – Ona Jakubėnaitė;
• 1960–1961 m. – Kostas Vaitkevičius;
• 1962–1975 m. – Olga Peikštenienė;
• 1975–1992 m. – Benjaminas Kaluškevičius;
• Nuo 1993 m. – Meilė Kretavičienė.

Šaltiniai

1. LSMU Bibliotekos ir informacijos centro darbuotojų kontaktai, LSMU biblioteka ir informacijos centras. Nuoroda tikrinta 2020-11-07.
2. Kauno medicinos universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacijos centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 619 psl.
3. http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis158 2008-07-07 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras. Foto galerija (5) 2010-02-23 iš Wayback Machine projekto..