Lėliukė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lėliukė – vabzdžių pilno vystymosi (metamorfozė) viena iš stadijų, esanti tarp lervos (vikšro) ir suaugėlio (imago). Šioje stadijoje vyksta lervinio organizmo persitvarkymas ir suaugusio sparnuoto vabzdžio susiformavimas. Paprastai lėliukės nesimaitina ir būna nejudrios. Pagal išorinę išvaizdą lėliukės skirstomos į dvi grupes:

• Laisvoji lėliukė (lot. pupa libera). Jos kūno paviršiuje aiškiai matyti visos būsimo suaugėlio galūnės ir kiti organai. Gležnas lėliukės kūnelis aptrauktas plonyte plėvele, dengiančia atskirai kojas, antenas, sparnus. Laisvosios lėliukės paprastai būna pasislėpusios arba žemėje, arba kitose vietose. Iš pradžių jų spalva būna šviesiai gelsva, o vystymosi pabaigoje patamsėja ir pasidaro labai panašios į suaugėlius. Laisvoji lėliukė būdinga vabalams, tinklasparniams, apsiuvoms, blusoms, plėviasparniams.

Plaštakės lėliukė

Savotiška yra musių laisvosios lėliukės forma, kuri vadinama (pupa coarcata). Skirtingai nei laisvoji lėliukė, puparijus būna apdengtas sukietėjusia lervos išnara ir primena statinaitę. Po paskutiniojo išsinėrimo musės lerva neišlenda iš išnaros, bet čia virsta lėliuke. Paskui ta išnara džiūdama susitraukia ir sukietėja.

• Dengtoji lėliukė (lot. pupa obtecta). Ji padengta storu chitininiu apvalkalu, po kuriuo paslėpti paviršiniai kūno organai. Tačiau per šį apvalkalą galima įžiūrėti būsimo vabzdžio galvą su facetinių akių išgaubimais, krūtinės ir pilvelio segmentus, kojų ir sparnų kontūrus. Jaunos dengtosios lėliukės būna šviesios, o senesnės patamsėja ir pasidaro rudos arba juosvos, kartais turi spindinčių dėmių. Tokios lėliukės randamos ir žemėje, ir prisitvirtinusios prie įvairių daiktų. Kai kurių drugių lėliukės žiemoja. Dengtosios lėliukės būdingos drugiams, ilgaūsiams dvisparniams ir kai kuriems vabalams (pvz., boružėms). Drugių lėliukių pilvelio galas užsibaigia spyglio ar kablio pavidalo išauga – kremasteriu, kuris būna dvišakas, nusmailėjęs, bukas ir kitokios formos. Kremasteris svarbus kai kurių drugių rūšių apibūdinimui lėliukės fazėje. Be to, juo drugių lėliukės prisitvirtina prie augalų. Vienu atveju lėliukė prie augalo prisitvirtina kremasteriaus galine dalimi, kitu atveju – lėliukė prisitvirtina prie augalo kremasteriu ir plonu siūlu, einančiu per jos kūno vidurį. Išsiritant drugiui visų pirma lėliukė priekinėje dalyje nugarinėje pusėje plyšta išilgai ir iš jos išropoja gležnais mažais sparnais drugys. Sparnus sustandina ir ištiesina jo gyslelėmis atitekėjusi hemolimfa, kuri po to vėl grąžinama į kūną. Maždaug po 2-3 val. drugys pradeda skraidyti. Patinėliai ritasi keliomis dienomis anksčiau nei patelės.

Kai kurių vabzdžių laisvosios ar dengtosios lėliukės glūdi pasislėpusios specialiuose apvalkaluose, vadinamuose kokonais.