Kęstutis TrečiakauskasGimė 1939 m spalio 8 d 84 metai Stasiūnai Kėdainių apskritisVeikla spaudos darbuotojas filologasAl

Kęstutis Trečiakauskas
Gimė	1939 m. spalio 8 d. (84 metai) Stasiūnai, Kėdainių apskritis

Veikla	spaudos darbuotojas, filologas

Alma mater	Vilniaus universitetas

Kęstutis Trečiakauskas (g. 1939 m. spalio 8 d. Stasiūnuose, Kėdainių apskritis) – Lietuvos spaudos darbuotojas, filologas.

Biografija

Mokėsi Panevėžio ir Vilniaus muzikos mokyklose (dabar konservatorijos) , lankė J. Miltinio teatro studiją. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgydamas filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.Be to, baigė Vilniaus Kultūros technikumą, kur įgijo bibliotekininko specialybę, o baigus dvimetį žurnalistikos lektoriumą prie Maskvos universiteto, buvo igyta žurnalisto kvalifikacija. Buvo SSRS Žurnalistų sąjungos narys. Nuo 1961 m. iki 1974 m. su nedidelėmis pertraukomis dirbo spaudoje – Ignalinos rajono laikraščių „Kelias į komunizmą“, "Nauja vaga", leidinių „Meno saviveikla“, „Kultūros barai“, „"Liaudies sargyboje“ redakcijose, Lietuvos televizijos ir radijo komitete. 1974–1993 m. „Minties“ leidyklos redakcijos vedėjas, vyriausiasis redaktorius, 1991–1992 m. direktorius. Vadovavo dramos kolektyvui, dūdų orkestrui, dėstė muziką bendrojo lavinimo mokyklose ir kursuose. Nuo 1993 m. – Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos (gimnazijos) lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Įgijo mokytojo metodininko kvalifikaciją, nominuotas kaip geriausias mokytojas konkurse "Geriausias mokytojas, geriausia mokykla".Kelerius metus Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filiale dėstė kalbos kultūrą, anotavimo bei referavimo metodiką, dalykinių tekstų analizę.Vienas iš Liaudies meno draugijos kūrėjų, iniciavo Blaivybės draugijos atsiradimą Lietuvoje, buvo Blaivybės fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys.

Sudarinėjo almanachus „Baltija“, „Blaivybė“, periodikoje ir atskirais leidiniais paskelbė eilėraščių, satyros ir humoro kūrinių. Daugiausia rašo kultūros klausimais. Išvertė grožinės literatūros knygų.

Bibliografija

Prie Ignalinos ežerų, 1964 m.
Kėdainiai, 1974 m.
Raseiniai, 1979 m., su K. Smilgevičiene
Neliksi vienišas, 1984 m., su A. Urbonu, išversta į rusų, esperanto, gruzinų kalbas, išleista Brailio raštu.
Jeronimas Ralys, dokumentinė apysaka, 1995 m.
Lietuvių kalbos pamoka – viktorina, Žaltvykslė, 2006 m.
Kaip tūkstantį gyvenimų, 1999 m.
Pasikviesiu į svečius kumelę, „Algarvė“, 1998 m.
Šulinių akys, „Baltijos kopija“, 2018 m.
Pipiržodžių arbatėlė, Utenos Indra, 2022 m.
Be pavadinimo, Utenos Indra, 2022 m.
Žodžiai, Utenos Indra, 2022 m.

Vertimai

. Rekviem karavanui PQ-17, Mintis, 1985 m.
. Biosintezė ir bioenergetika, Vilnius, Algarvė, 1998 m.
Fiodoras Dostojevskis. Baltosios naktys, Kaunas, „Varpas“, 1999 m.
A. Levandovskis. Žana D’Ark, 1985 m.
V. Karatkevičius. Alšėnų pilies paslaptis.
H. Auderska. Karalienė Bona / su Z.Bezekavičiene/, „Mintis“, 1994 m.

Šaltiniai

Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 525 psl.

[1] Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 525 psl.