Kvėdarnos valsčius

55°34′š. pl. 22°00′r. ilg. / 55.56°š. pl. 22.00°r. ilg. / 55.56; 22.00

Kvėdarnos valsčius
Laikotarpis: 1593 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kvėdarna
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Tauragės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Tauragės apskritis (1944–1948) Rietavo apskritis (1948–1950)

Kvėdarnos valsčius (carmečiu Konstantinovo valsčius, rus. Константиновская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kvėdarna.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1593 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilalės rajonui (11 apylinkių).

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5957	464 kiemai	5 seniūnijos	105
1923 m.	302	8023	1573
1932 m.	249	8905		12 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	286			11 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Bokštai	Bokštų seniūnija	-
Drobūkščiai	Drobūkščių seniūnija	Drobūkščių apylinkė
Geniotas	Geniotų seniūnija	Genioto apylinkė
Gvaldai	Gvaldų seniūnija	Gvaldų apylinkė
Judrėnai	Judrėnų seniūnija	Judrėnų apylinkė
Kvėdarna	Kvėdarnos seniūnija	Kvėdarnos apylinkė
Lembas	Lembo seniūnija	Lembo apylinkė
Pajūralis	Pajūrėlio seniūnija	Pajūralio apylinkė
Stirbiškė	Stirbiškės seniūnija	Stirbiškės apylinkė
Šventai	Šventų seniūnija	Šventų apylinkė
Teneniai	Tenenių seniūnija	Tenenių apylinkė
Visdžiaugai	Vizdžiaugų seniūnija	Visdžiaugų apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	11 apylinkių

Gyvenvietės

1923 m. surašytos gyvenvietės:

• Alkupio k.
• Antupelio (Antopolės) k.
• Ąžuolijos k.
• Bokštų k.
• Buišių k.
• Capiškių k.
• Degimų plv.
• Drobūkščių k.
• Drobukštėlių k.
• Gagačių k.
• Gemitų k.
• Girininkų k.
• Grimzdų k.
• Guvainių k.
• Gvaldų k.
• Jonaičių k.
• Judrėnų dv.
• Judrėnų k.
• Juškiškių k.
• Kadagynų k.
• Kalnyčių k.
• Kalniškių k.
• Kekiškių k.
• Kerbedžių k.
• Klabų k.
• Krinicos dv.
• Kukariškio k.
• Kukštinės k.
• Kuliškių k.
• Kvėdarnos k.
• Kvėdarnos mstl.
• Labgavos (Grimzdžių) vs.
• Lembo k.
• Lybartų k.
• Lomo k.
• Magilevos (Grimzdžių) k.
• Maksvų dv.
• Maskolijos plv.
• Muilevos (Grimzdžių) dv.
• Nasvitolių k.
• Naujokų k.
• Padienaičio k.
• Padvarniukų k.
• Pagraumenės dv.
• Paimežio k.
• Pajudrio dv.
• Pajudrio k.
• Pajūrelio dv.
• Pajūrelio k.
• Pakrušynės vs.
• Palaivio k.
• Pampliškių k.
• Papinaujos dv.
• Papinaujos k.
• Papliškės k.
• Paskarbiškių k.
• Pavagaudžio k.
• Prapymo k.
• Pustlaukio k.
• Radvydžių dv.
• Radvydžių plv.
• Rimkiškių plv.
• Rubiškių k.
• Sauslaukio dv.
• Sauslaukio k.
• Skerdinų k.
• Skurbino vs.
• Sodalės dv.
• Sodalės k.
• Spingių k.
• Stigralių k.
• Stigrėnų k.
• Stirbiškių k.
• Šakienų k.
• Šakinų k.
• Šaukliškių k.
• Šerlaukio k.
• Šventų k.
• Tenėnų k.
• Traksėdžio vs.
• Uosynės k.
• Uršulyno k.
• Uždvario k.
• Užlaidinės k.
• Užvienų dv.
• Užvienų k.
• Viždžiaugų
• Žvirblių (Grimzdžių) vs.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 8023 žmonės:

• Lietuviai - 93,62% (7511);
• Žydai - 4,91% (394);
• Lenkai - 0,67% (54);
• Vokiečiai - 0,6% (48);
• Kiti - 0,2% (16).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1848	Lembas	Kazimieras Jaunius, teologas, kalbininkas	1908
1876	Padievaitis	Pranas Liatukas, karininkas	1945
1900	Kalniškiai	Pranas Vytautas Būdvytis, žurnalistas, poetas	1975
1914	Judrėnai	Napoleonas Bernotas, aktorius, režisierius	1959
1931	Gvaldai	Aloyzas Toleikis, dailininkas, skulptorius	2021
1942	Judrėnai	Česlovas Mikutis, choro dirigentas

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723–724 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 114