Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kvatro-Braso mūšis

Data	1815 m. birželio 16
Vieta	į šiaurės vakarus nuo , Belgija
Rezultatas	Anglijos pergalė

Kvatro-Braso mūšis – Napoleono karų mūšis, įvykęs 1815 m. birželio 16 d., tarp Prancūzijos maršalo M. Nėjaus vadovaujamos Prancūzijos kariuomenės ir britų bei pajėgų, pavaldžių A. Velingtonui.

Padėtis prieš mūšį

Napoleonas buvo pasiryžęs užimti kryžkeles prie Kvatro-Braso, nes manė, kad tai vienintelė vieta kur gali susijungti Prūsijos ir Velingtono kariuomenės. Todėl jis pasiuntė maršalą M. Nėjų, kad užbėgtų už akių britų vadovaujamų pajėgų pagalbai prūsams. Tačiau princas Oranietis taip pat suprato strateginę šių kryžkelių reikšmę. Birželio 16 d. ryte 8000 princui pavaldžių olandų karių buvo užėmę Kvatro-Brasą, kai prisiartino Nėjus su 24 000 karių pajėgomis.

Mūšio eiga

Napoleono nesėkmę lėmė tai, kad Nėjus delsė pulti: jis laukė iki 14 val. ir tik tada ryžosi pulti, o tuo metu jau artinosi Velingtonas. Nėjus tikėjosi grafo de Erlono 20 000 karių paramos, tačiau Napoleonas nukreipė jo korpusą į Linji. Įsiutęs Nėjus atšaukė šį įsakymą. Dėl to grafas didžiąją dienos dalį žygiavo pirmyn ir atgal tarp dviejų mūšių laukų. Vakare Velingtonas turėjo daugiau kaip 30 000 karių prie Kvatro-Braso, o Nėjaus vis įnirtingesni antpuoliai pasirodė beviltiški. Temstant šios kryžkelės vis dar buvo britų rankose. Kitą rytą Velingtonas atsitraukė į šiaurę link Briuselio.

Vikiteka: Kvatro-Braso mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga