Kvarkinė žvaigždė

Kvarkinė žvaigždė – hipotetinė žvaigždė, susidedanti iš kvarkų (vadinamosios ). Tai itin didelio tankio darinys, kuris, manoma, gali susiformuoti masyvios neutroninės žvaigždės viduje. Kvarkinė žvaigždė yra stadija tarp neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės. Manoma jog jai būdingas itin didelis tankis (10²⁶  g/cm³), stiprūs paviršiniai elektriniai laukai. Paviršius gali būti padengtas keistosios medžiagos dalelių ir vientisų elektronų „dujų“ mišinio.

Ūkas turi neįprastai didelį aušimo greitį, nepaaiškinamą įprastinėmis neutroninių žvaigždžių teorijomis. Manoma, jog vietoje neutroninės centre jis gali turėti kvarkinę žvaigždę.

Neutroninė žvaigždė gali būti palyginama su vienu dideliu atomo branduoliu, kuris vis dar susideda iš daugelio neutronų. Kvarkinė žvaigždė gali būti palyginama su viena labai didele elementariąja dalele, protonu ar neutronu, tačiau darinį palaiko ne stiprioji sąveika bet gravitacija. Paprasta medžiaga susideda tik iš dviejų kvarkų tipų („aukštyn“ ir „žemyn“). Kvarkinėje žvaigždėje dalis jų virsta kitų tipų kvarkais.

Neutroninei žvaigždei virstant kvarkine turėtų išsiskirti daug energijos. Tai viena iš gama žybsnius aiškinančių hipotezių.

Šiuo metu nėra tvirtai žinoma nė viena tokia žvaigždė, tačiau pora anksčiau neutroninėmis laikytų žvaigždžių atrodo mažesnės ir šaltesnės nei turėtų būti pagal žinomus fizikos dėsnius. Kai kurie mokslininkai įtaria jog tai gali būti kvarkinės žvaigždės.

Pagal kai kurias teorijas, kvarkinės žvaigždės medžiaga gali sukelti savaiminį su ja kontaktuojančios medžiagos virsmą į kvarkinės žvaigždės būvį. Tai gali būti pavojinga, jei net ir labai maža kvarkinė žvaigždė susidarytų eksperimentų su galingais dalelių greitintuvais metu. Dar būdama atomo dydžio tokia žvaigždė greitai nukristų į planetos centrą. Jei ji augtų toliau, potencialiai visa Žemės planeta pavirstų apie 100 m skersmens kvarkine žvaigžde. Tačiau tokių įvykių tikimybė laikoma labai menka. Atomo dydžio kvarkinė žvaigždė galėtų absorbuoti įprastinius atomų branduolius, tik jei ji būtų įkrauta neigiamai ir gebėtų kokiu nors būdu atsikratyti su prarytais branduoliais įgautą teigiamą krūvį.

Nuorodos

1. Jaikumar, Prashanth; Reddy, Sanjay; Steiner, Andrew (2006). „Strange Star Surface: A Crust with Nuggets“. Physical Review Letters. 96 (4). :nucl-th/0507055. Bibcode:2006PhRvL..96d1101J. doi:10.1103/PhysRevLett.96.041101.
2. http://arxiv.org/abs/hep-ph/9910471