Kerzono linija sąlyginė linija rekomenduota Antantės Aukščiausios tarybos 1919 m gruodžio mėnesį kaip rytinė Lenkijos si

Kerzono linija – sąlyginė linija, rekomenduota Antantės Aukščiausios tarybos 1919 m. gruodžio mėnesį kaip rytinė Lenkijos siena. Ėjo per Gardiną, Jalovą, Nemirovą, Brestą, Dorogurską, Ustingą, rytų Grubešovą, Krylovą ir vakarų , rytų Peremislį iki Karpatų.

Kerzono linija ir Lenkijos teritorijos pasikeitimai

1920 m. liepos 10 d. Lenkija, matydama, kad nesėkmingai vystosi Lenkijos-sovietų karas, sutiko su tokia linija, tikėdamasi gauti labai reikalingą vakarų valstybių palaikymą. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Džordžas Kerzonas () notoje, siųstoje Sovietų Rusijos vyriausybei, pareikalavo sustabdyti Raudonosios armijos puolimą (linija pavadinta jo vardu).

Sovietų Rusijos vyriausybė nekreipė dėmesio į šį pasiūlymą ir puolė toliau. Bet po kelių dienų reikalai fronte pasikeitė ir Sovietų Rusija privalėjo pasirašyti Rygos taikos sutartį 1921, pagal kurią Lenkijos siena ėjo daug ryčiau, negu Kerzono linija ir apėmė vakarines Ukrainos ir Baltarusijos dalis.

1939 m. rugsėjo mėn. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Sovietų Sąjunga, susitarusi su Vokietija, pasidalijo Europą ir įvedė armiją kai kur kiek ryčiau Kerzono linijos.

Sovietų vyriausybė Jaltos konferencijoje nurodė, kad Sovietų Sąjungos ir Lenkijos linija eis greta Kerzono linijos.

1945 m. rugpjūčio 16 d. Maskvoje buvo pasirašyta sutartis tarp SSRS ir Lenkijos galutinai nustačiusi SSRS-Lenkijos sieną (dalinai atitinkančią Kerzono liniją).

Subyrėjus SSRS, ši siena taip ir liko, tik jau kaip siena tarp Lenkijos iš vienos pusės ir Baltarusijos bei Ukrainos iš kitos pusės.

Taip pat skaitykite

Baltarusijos-Lenkijos valstybinė siena

Išnašos

[1]

[1] [1]