Kupiškio-Utenos operacija

Kupiškio-Utenos operacija
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos
Data 1919 m. gegužės 26 – birželio 3 d. Vieta Rytų Aukštaitija, Lietuva Rezultatas Lietuvos pergalė
Konflikto šalys
Bolševikai	Lietuva

Kupiškio-Utenos operacija – viena pirmųjų Lietuvos kariuomenės karinės vadovybės suplanuotų karinių operacijų 1919 m. gegužės 26 – birželio 3 d. įvykdyta prieš Sovietinės Rusijos kariuomenę per Nepriklausomybės karą.

Per sėkmingą Lietuvos kariuomenės Kurklių-Panevėžio operaciją patyrę pralaimėjimą Raudonosios armijos daliniai traukėsi ir 1919 m. gegužės mėn. pabaigoje susitelkė linijoje Pakalniai – Leliūnai – Debeikiai – Svėdasai – Kupiškis – Vabalninkas. Lietuvos karinė vadovybė nusprendė neleisti Raudonosios armijos daliniams įsitvirtinti ties šia riba. Operaciją parengė Vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas ir Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas.

1919 m. gegužės 26 d. Panevėžio rinktinės daliniai užėmė Subačių, gegužės 27 d. – Troškūnus. Joniškėlio partizanų batalionas gegužės 26 d. užėmė Biržus, gegužės 27 d. – Vabalninką. Panevėžio rinktinė, kuriai nuo gegužės 27 d. vadovavo Stasys Nastopka, gegužės 28 d. tęsė Kupiškio puolimą. Dėl atkaklaus Raudonosios armijos dalinių priešinimosi prie Miliūnų, Radžiūnų ir Rudilių kaimų užimti Kupiškio iš karto nepavyko, teko pergrupuoti jėgas ir didesnėmis jėgomis tęsti puolimą.

Partizanai gegužės 29 d. užėmė Papilį, gegužės 30 d. – Kvetkus. Tą pačią dieną jungtinis partizanų ir saksų savanorių dalinys užėmė Pandėlį, Panemunį, gegužės 31 d. rytą užimtas Nemunėlio Radviliškis. Bijodami būti apsupti Raudonosios armijos daliniai naktį iš gegužės 30 d. į gegužės 31 d. traukiniu iš Kupiškio pasitraukė link Obelių.

Panevėžio rinktinės daliniai pasistūmėjo į rytus iki linijos Salamiestis – Jutkonys – Kuosėnai – Skodiniai – Butkūnai – Šimonys. Ukmergės rinktinė, kuriai vadovavo Kazys Ladiga, gegužės 31 d. trimis voromis pradėjo Utenos puolimą. Po atkaklių, tris dienas trukusių kautynių ties Alanta, Pakalniais, Leliūnais ir Vyžuonomis Raudonosios armijos daliniai neatlaikė lietuvių ir saksų savanorių dalinių spaudimo ir pasitraukė. Birželio 2 d. buvo užimta Utena.

Iš fronto pasitraukus saksų savanorių daliniams, lietuvių daliniai birželio 3 d. užėmė Užpalius, Daugailius ir Tauragnus, o birželio 7 d. užėmus Obelius susisiekta su Latvijos kariuomenės daliniais.

Sėkminga Kupiškio-Utenos operacijos baigtis leido išvaduoti nemažą Sovietinės Rusijos kariuomenės užimtą šiaurės rytų Lietuvos teritorijos dalį ir toliau plėtoti puolimą prieš Sovietinės Rusijos dalinius bei išeiti prie Dauguvos.

Šaltiniai

1. Vytautas Lesčius. Kupiškio-Utenos operacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 282 psl.