Kupala arba Ivano Kupalos diena rus Купала lenk Noc Kupały slavų šalyse ypač Rusijoje Baltarusijoje Ukrainoje Lenkijoje

Kupala (arba Ivano Kupalos diena; rus. Купала, lenk. Noc Kupały) – slavų šalyse, ypač Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, vykstanti šventė, birželio 23/24 d.d. pagal Grigaliaus kalendorių arba liepos 6/7 d.d. pagal Julijaus kalendorių. Įvedus krikščionybę šventę imta sieti ne tik su vasaros saulėgrįža, bet ir su Jono Krikštytojo vardu.

Papročiai

Iki krikščionybės Kupalo buvęs gausos dievas. Šventės apeigos sietos su ugnies ir vandens kultu. Buvo pagerbiami žolynai, ypač kūpoliai (rus. Иван-да-марья), iš kurių pinti vainikai, be to, tikėta paparčio žiedo magija. Ivano Kupalos garbei šventės išvakarėse būdavo pinami gėlių vainikai, uždegama ugnis, o kai kur (pvz., Ukrainoje) statomas nukirstas medis, šakos apkabinamos vainikais. Rytų slavų tradicijoje per šventę buvo atliekamos apeigos su tam tikru stabu – iš šiaudų padaryta (paprastai moteriška) figūra, vadinta Kupala, Mara, Marena ar kitais vardais. Jai uždėdavo vainiką, papuošdavo kaspinais. Ji galėjo būti nešiojama, paskui sudeginama dideliame lauže ar paleidus į upę paskandinama vandenyje. Aplink ugnį būdavo šokama susiėmus už rankų ir dainuojant. Rusijos šiaurėje buvo priimta šia proga iškūrenti pirtį. Po Ivano Kupalos dienos jau buvo leidžiama laisvai maudytis upėse ir ežeruose, nes juose nebelikę piktųjų dvasių.

Paveiksle – Ivano Kupalos naktis
TSRS pašto ženkle – Ivano Kupalos šventė
Tradicijos Baltarusijoje

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Kupalos šventės tradicijos
Kupalos festivalis (rusų k.)