Kulautuva

Kulautuva
Pagrindinė gatvė
Kulautuva
54°56′28″š. pl. 23°38′42″r. ilg. / 54.941°š. pl. 23.645°r. ilg. / 54.941; 23.645 (Kulautuva)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija	Kulautuvos seniūnija
Gyventojų (2021)	1 393
Vikiteka	Kulautuva
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kuláutuva Kilmininkas: Kuláutuvos Naudininkas: Kuláutuvai Galininkas: Kuláutuvą Įnagininkas: Kuláutuva Vietininkas: Kuláutuvoje

Kulautuva – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 19 km į vakarus nuo Kauno, 2 km į pietvakarius nuo kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Kulautuvos seniūnija. Veikia Kulautuvos vidurinė mokykla, Kulautuvos biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-53093), sveikatingumo ir rekreacijos takas (3 km link Tamaros kalno), Kulautuvos reabilitacijos klinika (apie 100 vietų, veikia nuo 2014 m.), miestelio bendruomenė, kaimo turizmo sodyba „Miško svetainė“. Yra rekolekcijų namai, Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės mokykla, Jaunimo namai, girininkija, kapinės. Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas stovi miške prie šiaurinio įvažiavimo (paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.), stovi Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas (pastatytas 1934 m., skulptorius , atstatytas 1990 m. 1956 m. Madonos statula perkelta į bažnyčios šventorių).

Marijos paminklas A. Smetonos jubiliejui, 1934 m.

Kulautuvos kapinės

„Akacijų alėjos“ festivalis, 2009 m.

Etimologija

1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.).1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 m.

Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.

Liaudies etimologija sieja miestelio vardą siejamas su žodžiu kultuvė – pasakojama, kad senovėje moterys, Nemune plaudamos skalbinius, triukšmingai juos velėdavo kultuvėmis. Dėl to kultuvė pavaizduota ir miestelio herbe. Yra ir kita nuomonė, kad vietovė gavusi pavadinimą nuo veiksmažodžio kūlauti („gaudyti žuvis po ledu, jas pritrenkiant“).

Geografija

Miestelis įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, pušų slėnyje. Iš šiaurės ir rytų prie miestelio prieina .

Istorija

Pirmąkart paminėta 1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Manoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą 1398 m. buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir kryžiuočių. XV a. minimas Kulautuvos palivarkas. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino S. Bulota. Tuo metu Kulautuva buvo palivarkas Kauno apskrityje, priklausęs Šarakauskui.

Vasarviete tapo XX a. pradžioje. 1933 m. balandžio 21 d. oficialiai paskelbta poilsiaviete. Kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, kurio rūpesčiu paruoštas kurorto planas (projektavo Jonas Kova-Kovalskis), gatvės apsodintos liepomis ir baltosiomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įsteigta mokykla. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete (kaip vasarvietė). XX a. viduryje įkurti vaikų darželis, jaunimo namai, kultūros namai, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija „Kregždutė“, ambulatorija. Prie Kulautuvos – ant Nemuno šlaito Virbaliūnų kaime, vokiečių okupacijos metais ir pokariu veikė sklandytojų mokykla.

Sovietmečiu Kulautuvoje buvo rengiamos rajono dainų šventės. 1948–1949 m. SSRS valdžia ištrėmė 5 Kulautuvos gyventojus. Sovietinės okupacijos metais LKBK ir kitą draudžiamąją spaudą Kulautuvoje platino Alfonsas Svarinskas, . 1993–1996 m. rasti Kulautuvos lobiai.

2001 m. patvirtintas Kulautuvos herbas, 2003 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 248 suteiktas miestelio statusas (iki tol oficialiai buvo miestas). 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę. 2017 m. vasario 22 d. Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Raudondvario valsčius	Kauno apskritis
1946–1950 m.	miesto tipo gyvenvietė
1950–1953 m.		Vilijampolės rajonas	Kauno sritis
1953–1955 m.			?
1955–1995 m.		Kauno rajonas
1995–	Kulautuvos seniūnija	Kauno rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1978 m.	1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
128 125 (miestelyje) 3 (dvare)	1 022	1 242	2 100	1 234	2 000	1 303	1 367	1 425	1 393
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Vytautas Augustauskas (1882–1944), kurorto įsteigėjas, Kulautuvoje gyvenęs 1930–1944 m. Jo gyvenamąjį namą žymi atminimo lenta.
• (1912–1986), rašytoja, dirbusi Kulautuvos sanatorijoje. Gyvenamasis namas pažymėtas atminimo lenta. Ant jos kapo Kulautuvos kapinėse pastatytas ąžuolinis Kristus (tautodailininkas Ipolitas Užkurnis).
• Kazys Abromavičius (1928–2008), dailininkas akvarelininkas, gimęs Kulautuvoje.
• Raimonda Židonienė-Šiurkutė (1960–), choro dirigentė ir pedagogė, gimusi Kulautuvoje.
• Tadas Gudas (1986–), metų inžinierius leidęs vasaras Kulautuvoje.
• Ignas Bendikas (1987–), Inžinierius, Tado Gudo mokslinis bendradarbis.

Architektūra

Miestelis stačiakampio plano. Svarbiausi statiniai:

• Medinė Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1932 m., sudeginta 2012 m., atstatyta 2021 m.
• Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklas (skulptorius ), pastatytas 1934 m. Prezidento Antano Smetonos 60–mečio jubiliejaus proga, nugriautas 1956 m. (statula perkelta į bažnyčios šventorių), atstatytas 1990 m.
• Paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, pastatytas 1938 m., atstatytas 1989 m.

Dainų ir šokių šventės

Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d.

Nuo 2001 m. čia vyksta dainuojamosios poezijos festivalis „“. 2005 m. Kulautuvoje įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktims pažymėti. Rajono dainų šventė vyko ir 2007 m. birželio 16 d.

Galerija

• Laisvės kovų paminklas, 1938 m.
• Buv. sanatorijos pastatas
• Sveikatingumo takas
• Buvęs karjeras
• Gulbių tvenkinys
• Kulautuvos dvarui atminti
• Sodai Kernavės g.
• Rodyklė į Švč. Marijos apsireiškimo vietą

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 54
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 112–114
4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
5. Kulautuvos herbas. 2021-11-23 iš Wayback Machine projekto. Krs.lt (tikrinta 2022-04-05).
6. Kołotowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 287 psl. (lenk.)
7. http://www.pociunai.lt/sklandymas/sklandymo-istorija/
8. Kulautuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 210 psl.
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Kulautuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 238 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Kulautuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 237 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Kulautuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 423
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. http://www.krsvbiblioteka.lt/lt/klubai/34-straipsniai/1953
19. http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kulautuva-trankiai-atsvente-650-aji-gimtadieni-633726#.VQU_E-HWSBs

• Kulautuva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 325 psl.
• Kulautuva. Kulautuvos miestelio interneto svetainė.
• Kulautuvos vaikų sveikatingumo oazės (sud. Petras Budraitis). – Kulautuva: P. Budraitis, 2009. – 130 p.: iliustr. –
• Kasmetinis dainuojamosios poezijos festivalis Kulautuvoje 2009-01-22 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		BUBIAI - 3 km VILKIJA - 10 km	RAUDONDVARIS – 10 km KAUNAS – 21 km