Kuznicà lenk Kuźnica kaimas Lenkijos šiaurės rytuose 15 km į šiaurės rytus nuo Sokulkos ir 54 km į šiaurės rytus nuo vai

Kuznicà (lenk. Kuźnica) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 15 km į šiaurės rytus nuo Sokulkos ir 54 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Valsčiaus centras. Kaime yra Kuznicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė. Šalia kaimo yra Kuznicos-Gardino pasienio punktas ir Kuznicos-Bruzgių pasienio punktas. Taip pat yra Kuznicos Balstogės geležinkelio stotis.

Kuznica lenk. Kuźnica
Kuznicos bažnyčia

Kuznica 53°30′35″ š. pl. 23°38′37″ r. ilg. / 53.50972°š. pl. 23.64361°r. ilg. / 53.50972; 23.64361 (Kuznica)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Sokulkos apskritis
Valsčius	Kuznicos valsčius

Gyventojų (2005)	1 740

Pašto kodas	PL 16-123

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Iš pradžių gyvenvietės pavadinimas buvo Rudnia, įkurtas 1504 metais ant Lasosnos upės kranto. 1536 m. valdant karalienei Bonai Sforzai šios žemės buvo suteiktos Jurgiui Zelepuchui (Jerzy Zielepuch), kuris pervadino gyvenvietę į Kuznica. 1546 m. gyvenvietė gavo magdeburgo teises. 1545 m. karalius Žygimantas Augustas davė pradžią naujos katalikų bažnyčios statyboms. 1679 m. gyvenvietėje buvo keturios gatvės ir turgus.

Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Prūsijos karalystei, o vėliau Rusijos imperijai. 1862 m. pro kaimą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. XIX a. buvo Sokulkos apskrities miestelis, Kruglianų valsčiaus centras. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1921 m. prarado miesto teises. 1975–1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

2021 m. lapkričio 9–10 d. ties Kuznicos pasienio postu prasidėjo tarptautinis konfliktas, kai iš Baltarusijos plūstantys migrantai pasienyje įsirengė stovyklą, o lenkų pareigūnai jų neįleido į šalį.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 1 075 žmonės:

Lenkai – 77,2% (1 040);
Žydai – 2,23% (24);
Gudai – 0,74% (8);
Kiti – 0,27% (3).

1897 m. gyveno 1 346 žmonės:

Žydai – 57,5% (774);
Gudai – 37,9% (511);
Rusai – 3,7% (51);
Lenkai – 0,59% (8);
Ukrainiečiai – 0,14% (2).

Paminklai

Kuznicos Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčia 1863–1864 m. statybos;
Bažnyčios kapinės XVI a.-XIX a.;
Kuznicos žydų kapinės XVIII a.

Galerija

Kuznicos herbas
Kuznicos pasienio patikros štampas

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Kuźnica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 13 psl. (lenk.)
Situacija prie Lenkijos pasienio nerimsta – pasirodo migrantų žinutės apie „didįjį sienos šturmą“. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-11-11.
1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
1897 m. surašymo duomenys (rus.)
Palenkės vaivadijos saugomų istorinių paminklų sąrašas (lenk.)

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Kuźnica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 13 psl. (lenk.)

[3] Situacija prie Lenkijos pasienio nerimsta – pasirodo migrantų žinutės apie „didįjį sienos šturmą“. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-11-11.

[4] 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)

[5] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[6] Palenkės vaivadijos saugomų istorinių paminklų sąrašas (lenk.)