Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ksantas
Ξάνθος, Xanthus, Arñna
Romėnų amfiteatras
Ksantas
Koordinatės	36°21′22″ š. pl. 29°19′7″ r. ilg. / 36.35611°š. pl. 29.31861°r. ilg. / 36.35611; 29.31861
Vieta	Turkija,
Regionas	Mažoji Azija, Likija
Plotas	126 ha
Istorija
Statytojas
Pastatytas	1 tūkstantmetis pr. m. e.
Laikotarpis	antika
Tauta	, graikai, romėnai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo XIX a.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 484

Ksantas (sen. gr. Ξάνθος, lot. Xanthus, turk. Ksantos, lik. Arñna) – senovinis miestas Mažosios Azijos pusiasalio pietvakariuose, pakrantėje, netoli Viduržemio jūros. Yra dabartinėje Turkijoje, , prie miestelio.

Ksantas yra senovės Likijos žemėje, įkurtas likiečių I tūkstm. pr. m. e. Ksantą 546 m. pr. m. e. nusiaubė persai. IV a. pr. m. e. miestą užkariavo Aleksandras Makedonietis, prasidėjo sparti helenizacija. Nuo 190 m. pr. m. e. įėjo į Likijos laisvųjų miestų sąjungą. 42 m. pr. m. e. Ksantą užėmė Bruto vadovaujami romėnai. Marko Antonijaus valdymo metu miestas atstatytas. Atėjus krikščionybei tapo vyskupijos centru, vėliau nunyko.

Ksantas yra svarbi archeologinė vietovė. Čia rasta daug įrašų, užrašytų menkai žinoma likiečių kalba. Tarp svarbiausių archeologinių Ksanto objektų yra Nereidės paminklas (Likijos laikotarpio skulptūrinis antkapis, dabar Britų muziejuje), bareljefais puoštas Pajavos kapas (Likijos laikotarpis, dabar Britų muziejuje), Harpijos kapas (archajinio graikų stiliaus antkapinis piliorius iš V a. pr. m. e.), Ksanto obeliskas (stela su įrašais likiečių ir graikų kalbomis), romėnų amfiteatras, graikų teatras ir kitų statinių griuvėsiai.

1988 m. Ksantas su gretimu Letono miestu įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Galerija

Ksanto liekanos
Sarkofagas
Nereidės paminklas iš Ksanto
Ksanto obeliskas su įrašais likiečių kalba