Krynkos

Kitos reikšmės – Krynkos (reikšmės).

Krýnkos (lenk. Krynki, blrs. Крынкі) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Krynkų valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 24 km į pietryčius nuo Sokulkos ir 45 km į rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Balstogės aukštumose. Mieste įsikūręs Krynkų dekanatas, Krynkų Šv. Onos parapija ir . Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. ir vaivadijos kelias Nr. .

Krynkos lenk. Krynki
Krynkų miestas
Krynkos 53°15′55″ š. pl. 23°46′19″ r. ilg. / 53.26528°š. pl. 23.77194°r. ilg. / 53.26528; 23.77194 (Krynkos)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Sokulkos apskritis
Valsčius	Krynkų valsčius
Meras	Bogusław Marian Panasiuk
Gyventojų (2006)	2 700
Plotas	3,85 km²
Tankumas (2006)	701 žm./km²
Pašto kodas	PL 16-120
Tinklalapis	www.krynki.pl/
Vikiteka	Krynkos

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė LDK. 1429 m. šioje vietovėje buvo pastatytas dvaras kaip skirtas sustojimui Krokuvos-Gardino kelyje. 1434 m. miesto apylinkėse įvyko Jogailos ir Žygimanto Kęstutaičio susitikimas. 1509 m. Žygimantas Senasis gyvenvietei suteikė Krynkų herbą, o 1522 m. davė leidimą naujos bažnyčios statyboms. 1569 m. gyvenvietė gavo miesto teises. 1706 m. mieste šiaurės karo metu buvo apsistojęs Švedijos karalius Karolis XII. Nuo XVI a. mieste pradėjo gyventi žydų bendruomenė. 1639 m. žydai gavo leidimą mieste pasistatyti sinagogą. 1789 m. mieste gyveno apie 700 žydų. Tuo metu tai buvo viena iš didžiausių žydų bendruomenių visame regione. Miesto apylinkėse yra medžiojęs karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. XVIII a. kai miestą pradėjo valdyti Antanas Tyzenhauzas miestas labai suklestėjo.

XIX a. mieste veikė tekstilės gamykla. 1860 m. atidaryta Liphartos tekstilės gamykla, kurioje dirbo 106 darbuotojai. 1878 m. mieste gyveno 3336 gyventojai iš kurių 80% buvo žydai. XX a. pabaigoje buvo Gardino apskrities miestelis, Krynkų valsčiaus centras.

1914 m. mieste gyveno 10000 gyventojų iš kurių 90 proc. buvo žydai. 1905 m. įvyko darbininkų sukilimas, kurio metu darbininkai trumpam užemė miesto valdžią ir paskelbė Krynkų Respubliką. Po I pasaulinio karo daugelis žydų išvyko į JAV ir Palestiną, miesto gyventojų skaičius sumažėjo per pusę. II pasaulinio karo metu didelė dalis žydų buvo ištremti ir nužudyti. 1950 m. iš miesto buvo atimtos miesto teisės, kurios 2009 m. buvo sugrąžintos. Mieste yra gyvenęs gudų rašytojas ir poetas . 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paminklai

• Krynkų Dievo Motinos cerkvė pastatyta 1864 m.;
• Šv. Onos bažnyčia 1907-1913 m. architektas Stefanas Šileris;
• XVIII a. varpinė – seniausias miesto pastatas;
• Krynkų žydų kapinės;
• Medinė Šv. Antano koplyčia;
• Gatvių susikirtimo žiedas, kuris šakojasi į 12 atskirų gatvių;
• Krynkų Didžioji sinagoga;
• Krynkų Kaukasko sinagoga;
• Krynkų Slanimo sinagoga;
• .

Galerija

• Kaukasko sinagoga
• Krynkų Slanimo sinagoga
• Krynkų Dievo Motinos cerkvė
• Šv. Onos bažnyčia

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. Krynki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 758 psl. (lenk.)
3. Krynki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 177 psl. (lenk.)