Kriokalaukio valsčius

54°26′š. pl. 23°46′r. ilg. / 54.44°š. pl. 23.76°r. ilg. / 54.44; 23.76

Krokialaukio valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Krokialaukis
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1934)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1947–1950)

Krokialaukio valsčius (rus. гмина Кракополь, lenk. gmina Krakopol) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Krokialaukis.

Istorija

Minimas XVIII a. pabaigoje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. Atkurtas po I pasaulinio karo, 1934 m. panaikintas, vėl atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Simno valsčiaus, dalies Alytaus valsčiaus ir dalies Miroslavo valsčiaus.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Simno rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.		4089
1923 m.	90	3584	600
1932 m.	74	3334		7 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	193			6 apylinkės

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Daugirdai	Daugirdų seniūnija	Daugirdų apylinkė
Dzingiškiai	Dzingiškių seniūnija	-
Krekštėnai	Krekštėnų seniūnija	-
Krokialaukis	Kriokialaukio seniūnija	Krokialaukio apylinkė
Maštalieriai	Maštalierių seniūnija	-
Navininkai	Navininkų seniūnija	Navininkų apylinkė
Pošnia	-	Pošnios apylinkė
Riečiai	Riečių seniūnija	-
Ūdrija	-	Ūdrijos apylinkė
Varnagiriai	-	Varnagirių apylinkė
Iš viso:	7 seniūnijos	6 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 3584 žmonės:

• Lietuviai – 97,23% (3485);
• Vokiečiai – 1,95% (70);
• Lenkai – 0,69% (25);
• Kiti – 0,11% (4).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1871	Daugirdai	Tomas Naruševičius, inžinierius, diplomatas	1927
1898	Šiugždai	Jonas Matulionis (1898), finansininkas, teisininkas	1980
1919	Krekštėnai	Ambraziejus Jonynas, folkloristas, kultūrininkas	2006
1921	Krekštėnai	Vaclovas Aliulis, kunigas	2015
1925	Dingiškiai	Vincentas Baranauskas, ekonomistas
1925	Krekštėnai	Marija Aleškevičiūtė, dainininkė	1979
1926	Cibiliekai	Ona Kuncienė, archeologė	1999
1928	Duselninkai	Kostas Kaukas, rašytojas, žurnalistas	2020
1930	Maštalieriai	Albinas Lugauskas, mikrobiologas	2017
1949	Daugirdai	Aldona Česaitytė-Nenėnienė, rankininkė	1999

Šaltiniai

1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11