Kremenčuko magnetinė anomalija (ukr. Кременчуцька магнітна аномалія) – geležies rūdų santalka vidurio Ukrainoje, Poltavos srities pietuose. Plotas ~5000 km².
![image](https://www.wiki-data.lt-lt.nina.az/image/aHR0cHM6Ly93d3cud2lraS1kYXRhLmx0LWx0Lm5pbmEuYXovaW1hZ2UvYUhSMGNITTZMeTkxY0d4dllXUXVkMmxyYVcxbFpHbGhMbTl5Wnk5M2FXdHBjR1ZrYVdFdlkyOXRiVzl1Y3k5MGFIVnRZaTlpTDJJM0wxRjFZWEp5ZVY5dlpsOUdaWEp5Wlhod2IxOVFiMngwWVhaaFgwMXBibWx1Wnk1cWNHY3ZNalF3Y0hndFVYVmhjbko1WDI5bVgwWmxjbkpsZUhCdlgxQnZiSFJoZG1GZlRXbHVhVzVuTG1wd1p3PT0uanBn.jpg)
Rūda – geležingieji kvarcitai (iki 500 m gylio, ištekliai 4,0–4,5 mlrd. t; turi 25–40 % geležies) bei martitinės ir martitinės hematitinės, dažnai karbonatizuotos, rūdos (ištekliai 220 mln. t; turi 58 % geležies).
Kremenčuko magnetinė anomalija atrasta 1928 m., kasama atviruoju būdu nuo 1970 m.
Gavybos didžiausias centras – Horišni Plavniai (buv. Komsomolskas). Pagrindiniai telkiniai – Horišni Pliavnių, Lavrikivo, Bilanivo, Erystivsko. Kasybą vykdo .
Šaltiniai
- Kremenčuko magnetinė anomalija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 233