55 36 š pl 22 41 r ilg 55 60 š pl 22 69 r ilg 55 60 22 69 Kražių valsčiusLaikotarpis 1410 1950 m Apytikrė valsčiaus viet

55°36′š. pl. 22°41′r. ilg. / 55.60°š. pl. 22.69°r. ilg. / 55.60; 22.69

Kražių valsčius
Laikotarpis: 1410 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kražiai

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a. vidurys

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (1803–1915)

Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950)

Kražių valsčius (rus. Крожская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kražiai.

Istorija

XIII a. valsčiaus teritorijoje driekėsi Kražių žemė. Pats valsčius minimas nuo 1410 m., pavietas – nuo 1566 m. (abu sinonimiškai). XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.1567 m. prijungtas Kelmės valsčius. 1667 m. paviete buvo 249 bajorų dūmai. 1791 m. dalis pavieto priskirta Šiaulių apskričiai. Carmečiu atkurtas 1803 m., priklausė Kauno gubernijai.1947 m. dalis teritorijos perduota Karklėnų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Kelmės rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3798	330 kiemų	3 seniūnijos	81
1923 m.	308	10 287	1961
1932 m.	323	13000		12 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	211			8 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Adomaičiai	Adomaičių seniūnija	Adomaičių apylinkė
Galiniai	Galinių seniūnija	Galinių apylinkė
Gorainiai	Gorainių seniūnija	-
Karklėnai	Karklėnų seniūnija	-
Karklėnaliai	Karklėnalių seniūnija	-
Kražiai	Kražių seniūnija	Kražių apylinkė
Lenkviečiai	Lenkvičių seniūnija	Lenkviečių apylinkė
Linkaučiai	Linkaučių seniūnija	Linkaučių apylinkė
Lyvoniškiai	Lyvoniškių seniūnija	Lyvoniškių apylinkė
Pakražantis	Pakražančio seniūnija	Pakražančio apylinkė
Pašilė	Pašilės seniūnija	-
Plūsčios	Pluščių seniūnija	Plūsčių apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	8 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1841	Išlynos	Mykolas Kazimieras Girdvainis, ichtiologas, bitininkas	1925
1892	Akmeniai	Jonas Būtėnas, dainininkas	1968
1935	Jautakiškiai	Elena Skaudvilaitė, poetė	2023
1937	Ganyprova	Antanas Andrius Bielskis, inžinierius radiotechnikas	2014

Šaltiniai

Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 657 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51

[1] Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).

[2] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 657 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51