Kraslava

Kraslava (latv. Krāslava, latg. Kruoslova), lietuvių istoriografijoje minima ir kaip Krėslaukis) – miestas pietryčių Latvijoje, 35 km į rytus nuo Daugpilio, Dauguvos dešiniajame krante, netoli Gudijos sienos, Kraslavos savivaldybės centras. Praeina Daugpilio–Vitebsko geležinkelis ir plentas. Medienos apdirbimo, baldų, tekstilės (linų), maisto pramonė. Istorijos ir dailės muziejus.

Kraslava latv. Krāslava
Kraslavos reginys
Kraslava 55°53′42″ š. pl. 27°09′54″ r. ilg. / 55.89500°š. pl. 27.16500°r. ilg. / 55.89500; 27.16500 (Kraslava)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Latgala
Savivaldybė	Kraslavos savivaldybė
Gyventojų (2021)	7 736
Plotas	8,6 km²
Tankumas (2021)	900 žm./km²
Altitudė	129 m
Pašto kodas	560(1-3)
Tinklalapis	www.kraslava.lv
Vikiteka	Kraslava

Yra XVIII a. architektūros paminklų: Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, misionierių vienuolynas, Šv. Liudviko bažnyčia, barokiniai Pliaterių rūmai su parku, gyvenamieji, visuomeniniai pastatai.

Istorija

Kraslava rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XIV a. Nuo 1558 m. buvo Livonijos ordino dvaras. Nuo 1569 m. Kraslavos pilį valdė Kuršo kunigaikštystės kancleris M. Brunovas. 1725–29 m. Kraslava priklausė , nuo 1729 iki XX a. pr. – Pliateriams.

Kraslava prie Dauguvos

Kraslavos Pliaterių dvaras

XIX a. pab. – XX a. pr. kai kuriuose Kraslavos parapijos kaimuose (Uodegėnai, , Gintautai, Misiūnai ir kt.) dar gyventa lietuvių.

Miesto teisės suteiktos 1923 m. TSRS laikais plėtota siuvimo, linų, medienos apdirbimo pramonė.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Kraslava yra užmezgusi partnerystės ryšius:

• , Švedija
• , Lenkija
• Aleksandrovas, Lenkija
• Dzeržinskas, Baltarusija
• Volokolamskas, Rusija

Šaltiniai

1. KRĀSLAVA in Krāslavas novads (Settlements)
2. Krāslava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 230