Krantas vok Cranz nuo 1946 m Zelenogradskas rus Зеленоградск miestas Rusijoje Kaliningrado srityje Kuršių Nerijos pietin

Krantas (vok. Cranz, nuo 1946 m. Zelenogradskas, rus. Зеленоградск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Kuršių Nerijos pietinėje dalyje, populiarus Karaliaučiaus gyventojų kurortas. Geležinkelio stotis, išvystyta maisto pramonė.

Krantas rus. Зеленоградск vok. Cranz

Miesto reginys

Krantas 54°58′š. pl. 20°29′r. ilg. / 54.97°š. pl. 20.48°r. ilg. / 54.97; 20.48 (Krantas (Zelenogradskas))

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Zelenogradsko rajonas

Įkūrimo data	1252 m. Miesto teisės 1916 m.

Gyventojų (2021)	17 296
Plotas	17 km²
Tankumas (2021)	1 017 žm./km²
Altitudė	5 m

Pašto kodas	238530
Tel. kodas	(+7) 40150

Kirčiavimas	Krañtas, Zelenogrãdskas

Istorija

Senovėje Kranto miesto vietoje buvo prūsų žvejų kaimelis šalia Viskiautų – prūsų miestelio vikingų laikais. Kryžiuočiams užkariavus Prūsiją jis buvo apgyvendintas vokiečių. Vokiškas pavadinimas Cranz (iš pradžių Cranzkuhren) ir yra kilęs iš prūsų-lietuvių žodžio „krantas“.

XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus 1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė buvo vietinis delikatesas. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Krantas ir turėjo daugiau nei 6,000 gyventojų, miesto teisių jis neturėjo.

Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metu, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis ir nukentėjo minimaliai. Miestelis pervadintas Zelenogradsku (rus. „Žaliasis miestas“), 1945 m. jam suteiktos miesto teisės.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1933 m. ir 2021 m.

1933 m.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2007 m.

2013 m.

4 667

5 089

6 900

9 800

10 786

12 509

12 224

13 155

2021 m.

-

17 296

-

Žymūs žmonės

Krante gimė:

(1915–2003), kompozitorius
(1919–2001), lakūnė, pramonininkė

Šaltiniai

Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // psl. 56–83
Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 158

Nuorodos

Archeologiniai tyrimai Viskiautuose (vok., rus.) Archyvuota kopija 2008-02-28 iš Wayback Machine projekto.
Istorija Archyvuota kopija 2007-10-10 iš Wayback Machine projekto.
Kranto istorija Archyvuota kopija 2008-03-21 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // psl. 56–83

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 158