Krūtinplėvė lot pleura serozinė žmogaus ir kitų gyvūnų kūno plėvė išklojanti krūtinės ląstos sienas ir apsauganti krūtin

Krūtinplėvė (lot. pleura) – serozinė žmogaus (ir kitų gyvūnų) kūno plėvė, išklojanti krūtinės ląstos sienas ir apsauganti krūtinės ląstos organus. Krūtinplėvės lapelis išklojantis ląstos sienas vadinamas pasieninė krūtinplėve, o dengiantis plaučius – plautine krūtinplėve.

Krūtinplėvė (*pažymėta mėlynai*), esanti po šonkauliais ir gaubianti krūtinės ertmę

Plautinė krūtinplėvė yra smarkiai suaugusi su plaučiu ir gali būti laikoma plaučio struktūrine dalimi, ji giliai įlenda į plaučio plyšius tarp skilčių, todėl kvėpuojant skiltys gali judėti viena kitos atžvilgiu.

Pasieninė krūtinplėvė topografiškai skirstoma į tris dalis – šonkaulinę, diafragminę ir tarpuplautinę.

Tarp abiejų krūtinplėvės lapelių lieka siauras hermetiškas plyšys – krūtinplėvės ertmė, kurioje yra nedidelis kiekis serozinio skysčio. Slėgis šiame plyšyje yra kiek mažesnis nei atmosferos, tai svarbu kvėpavimo funkcijai, nes neleidžia subliūkšti plaučiui. Žmogaus organizme yra dvi krūtinplėvės ertmės, dengiančios atskirai kiekvieną plautį. Nuo plaučių vartų žemyn eina krūtinplėvės duplikatūra – plautinis raištis (lot. ligamentum pulmonale).

Yra dvi krūtinplėvės kišenės:

Šonkaulinė diafragmos (recessus costodiafragmaticus) – susidaro ten, kur diafragminė krūtinplėvė pereina į šonkaulinę.
Šonkaulinė tarpuplaučio (recessus costomediastinalis) – susidaro ten, kur šonkaulinė krūtinplėvė pereina į tarpuplautinę.

Taip pat skaitykite

Literatūra

Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.). F. A. Davis Company, Philadelphia

Šis straipsnis apie anatomiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.