Kožikodės karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kožikodės karalystė (arba Nedirijipu karalystė) – vienas iš didžiausių ir stipriausių svarupamų (feodalinių karalysčių) Keraloje (Pietų Indijoje), egzistavęs nuo viduramžių Čeros subyrėjimo XII a iki XVIII a.

Keralos istorija
Čera, Alupai
Viduramžių Čera,
Čola, Pandija
Svarupamai:
Venadas, Kočinas, Kožikodė, Kolathunadas
, , Britų Indija
,
Kerala

Kožikodės karalystės sostinė buvo Kožikodė

Didžiausio suklestėjimo laikais ši karalystė valdė teritorijas vidurio Keraloje. Jos sostinė (kovilakam) buvo Kožikodė. Valdovai buvo tituluojami samothiri (zamorinais).

Istorija

Ši karalystė aplink Kožikodės miestą atsirado suirus Čeros imperijai ir iš pradžių vadinosi Eranadu. Tai buvo mažytis svarupamas, kuris XIV a. pradžioje nugalėjo savo priešus Polanadą bei Nedunganadą ir pradėjo ekspansiją. Tuo metu dėl gamtinių sąlygų smuko senovinis uostas , iki tol garsėjęs prekyba. Tai leido iškilti Kožikodei kaip prekybos centrui.

1353–1361 m. tęsėsi ekspansijiniai karai, kurių metu Kožikodė kovojo su Valuvanado ir Perumpadapo karalystėmis, labai jas nusilpnindama. Perumpadapas buvo priverstas perkelti sostinę į pietus, į Kočio miestą.

Atplaukę Portugalai iš pradžių draugavo su zamorinais, tačiau greitai prasidėjo karai. Pralaimėję zamorinai buvo priversti leisti portugalams įkurti prekybos postą savo valdose 1509 m.

Pasirodžius olandams, Kožikodė sudarė su jais sąjungą ir išvijo portugalus XVII a. viduryje.

1766 m. Kožikodės karalystę užėmė kanadų vakaruose. Vėliau Maisorui pralaimėjus britams, Kožikodė tapo Britų Indijos dalimi.