Kotijaus Alpės (pranc. Alpes Cottiennes, it. Alpi Cozie) – Vakarų Alpių pietinė dalis tarp Monženevro ir Madalenos perėjų, Italijos ir Prancūzijos teritorijose. Ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 90 km, didžiausias aukštis 3841 m ( kalnas).
![image](https://www.wiki-data.lt-lt.nina.az/image/aHR0cHM6Ly93d3cud2lraS1kYXRhLmx0LWx0Lm5pbmEuYXovaW1hZ2UvYUhSMGNITTZMeTkxY0d4dllXUXVkMmxyYVcxbFpHbGhMbTl5Wnk5M2FXdHBjR1ZrYVdFdlkyOXRiVzl1Y3k5MGFIVnRZaTloTDJGaEwwMXZiblF0Vm1semJ5MVdZV3hzSlVNekpVRTVaUzFrZFMxSGRXbHNMVkYxWlhseVlYTXRSRk5EWHpBMk5EWXVhbkJuTHpJME1IQjRMVTF2Ym5RdFZtbHpieTFXWVd4c0pVTXpKVUU1WlMxa2RTMUhkV2xzTFZGMVpYbHlZWE10UkZORFh6QTJORFl1YW5Cbi5qcGc=.jpg)
Kotijaus Alpės susidariusios iš kristalinių uolienų (gneisų, kristalinių skalūnų, granitoidų) ir nuosėdinių. Būdingas aukštikalnių reljefas; gausu ledyninio reljefo formų. Rytiniame Kotijaus Alpių šlaite prasideda Po ir jos intakai (, , , ), vakariniame šlaite – keli Diuranso intakai.
Apatiniuose kalnų šlaituose auga bukynai, aukščiau – spygliuočių miškai, nuo 2000 m – plyti pievos. Sniego riba 2900 m aukštyje.
Vystomas turizmas, žiemos sportas.
Kalnai pavadinti pagal šias žemes valdžiusį keltų ir ligūrų karalių . Neronui prijungus šias žemes prie Romos imperijos, sudaryta .
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 229
- Kotijaus Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris