Kostionkų stovyklos

Kostionkų stovyklos arba Kostionkų-Borševo stovyklos – grupė vėlyvojo paleolito stovyklų Dono dešiniajame krante, į pietus nuo Voronežo, Kostionkų ir Borševo (arba Borščevo) kaimų teritorijoje.

Stovyklos

Kostionkų-Borševo stovyklos užima apie 10 km² plotą, kuriame surasta daugiau, kaip 60 stovyklų, datuojamų 38 000-13 000 m. pr. m. e. Tai ankstyviausias Rytų Europoje žinomas vėlyvojo paleolito archeologijos paminklas. Svarbiausio yra Kostionkų 1, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 21 stovyklos, kai kurios jų turi po 4-5 kultūrinius sluoksnius, priskiriamus įvairioms archeologinėms kultūroms.

Kostionkų stovyklas 1879 m. atrado Ivanas Poliakovas. Nuo XIX a. pabaigos jos tiriamos (tyrė A. Spicynas, S. Zamiatninas, P. Jefimenko). Kai kuriose stovyklose rasta medinių antžeminių ir šiek tiek į žemę įleistų medinių būstų su židiniais viduryje liekanų. Kostionkų 4 ir 8 stovyklose nedideli būstai buvo statyti grupėmis. Kostionkų 9 stovykloje aptiktas ir ištirtas didelis apskritas, 9 m skersmens pastatas, statytas iš mamuto kaulų. Stovyklose rasta daug akmeninių ir kaulinių ginklų, meno dirbinių iš mamuto durklų ir akmens (moters, vadinamos Veneros ir žvėrių figūrėlių), kabučių iš pragręžtų žvėrių dantų. XX a. viduryje buvo aptikta mirusiųjų (palaidoti suriesti ar sėdintys) kapų, kurių ankstyviausi datuojami 38 000-33 000 m. pr. m. e. Šio laikotarpio palaidojimų Rytų Europoje daugiau nežinoma.

Šaltiniai

1. Kostionkų-Borševo stovyklos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 666 psl.

Literatūra

• Kostionkų 12 stovykla 2006-07-12 iš Wayback Machine projekto. rusų kalba