Kosmologinė konstanta

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kosmologinė konstanta (paprastai žymima graikų abėcėlės didžiąja lambda raide: Λ) yra energijos tankio tuščioje visatoje atitikmuo. Ją pirmasis pasiūlė Albertas Einšteinas, kaip modifikaciją jo bendrajai reliatyvumo teorijai, taip būtų galima pasiekti „“. Tačiau Einšteinas apleido šią koncepciją, kai Hablo dėsnis parodė, jog visata gali būti nestacionari. Dabartinis kosmologijos modelis šią konstantą įtraukia.

Lygtis

Kosmologinė konstanta Λ Einšteino lauko lygtyse yra tokioje formoje

${\displaystyle R_{\mu \nu }-{\frac {1}{2}}R\,g_{\mu \nu }+\Lambda \,g_{\mu \nu }={8\pi G \over c^{4}}T_{\mu \nu }}$

kur R ir g yra susieti su ervėlaikio stuktūra, T susietas su materija ir energija, o G ir c yra perėjimo daugikliai, kurie atsiranda naudojant tradicinius matavimo vienetus. Kai Λ yra nulis, tai lygtis susiprastina iki pradinės bendrojo reliatyvumo lygties. Kai T yra nulis, lauko lygtis aprašo tuščią erdvę (vakuumą).