Kosmologija (mitologija)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kosmologija – mitai, turintys simbolinę ir apeiginę prasmę ir pasakojantys apie pasaulio (dažnai kartu ir tautos) atsiradimą, dar vadinami Kosmogoniniais mitais. Kosmosas mitologijoje reiškia tvarką, šviesulių steigiamą dermę, dievų pasireiškimo ir įsikūnijimo vietą arba šventyklą.

Šiaurės Amerikos indėnų kosmologija

Beveik visos gentys turi mitų apie pasaulio sukūrimą.

Muskogų mite pasakojama, kaip du virš vandenų skrendantys balandžiai išvydę švyluojantį žolės stiebelį. Netrukus pasirodžiusi žemė ir vidury lygumos aukšta kalva su Esogetu Emisi buveine viršūnėje.

Kaip teigia irokėzų genčių mitai, žmonių pramotė Ataentsika (Avenkaja) nukritusi iš gyvūnų aukštutinio pasaulio. Jį vandenyno paviršiuje laikę bebras, ondatra, ūdra ir vėžlys. Ondatra panėrusi, grybštelėjusi vandenyno dugne saują žemių ir užbėrusi jas ant vėžlio šarvų. Iš tos žemės saujos ilgainiui išaugusi sausuma. Irokėzams ir Algonkinams vėžlys simbolizuoja žemę.

Zunių genties kosmogoniniame mite Avonavilonasavo minties galia sukūręs gyvybę teikiantį rūką, iš savo kūno – Dangų ir Žemę. Žemiausiame iš keturių žemės klodų spietėsi dar galutinai nesusiformavusios žmonių gentys ir gyvūnai. Čia gyvenęs ir pirmasis žmogus, išmintingasis Pošejankija, kuris savo dvynio brolio padedamas išvedęs žmones per tris žemės klodus į paviršių.

Pasak hopių kosmogoninio mito, dievas kūrėjas Tajova sugalvojęs pasaulį ir sukūręs sau pagalbininką Sotuknangą, o šis savo ruožtu sukūręs Vorienę. Vorienė iš žiupsnio žemės nulipdžiusi dvynius: pirmasis iš jų – Pokanghoija padaręs uolas, antrasis – Polongohoija pripildęs pasaulį garsų. Kad pasaulyje būtų pusiausvyra, Pokanghoija patraukęs į Šiaurę, o Polongohoija – į Pietus. Paskui iš motinos kukurūzės ir tėvo dangaus atsiradęs pirmasis vyras ir pirmoji moteris. Vėliau piktos būtybės žmones sukiršinę, todėl Tajova nusprendęs sunaikinti antrąjį ir trečiąjį pasaulius. Sotuknangas ir Vorienė žmones palikę už ketvirtojo pasaulio slenksčio. Žmonės į šį pasaulį įlipę pro skylę Sipapu, esančią žemės centre.

Mezoamerikos kosmologija

Pietų Amerikos indėnų kosmologija

Krikščioniškoji (žydų) kosmologija

Pasak žydų Senojo Testamento, pradžioje nebuvo nieko, tik Dievas. Tada jis per 6 dienas sukūrė Žemę, Saulę, žvaigždes, augalus ir gyvūnus. Galiausiai sutvėrė žmogų (vyrą) Adomą, o iš jo šonkaulio – žmoną Ievą. Pirmieji žmonės gyveno Rojaus sode be jokių rūpesčių, kol žalčio sugundyti nusižengė Dievo įsakymui nevalgyti Pažinimo medžio vaisių ir buvo išvaryti.

Skandinavų kosmologija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Skandinavų kosmologija.

Skandinavai tikėjo, kad pasaulį sudaro devyni pasauliai. Ir tik viename jų, viduriniame, gyveno žmonės, o kituose dievai, milžinai ir kitos būtybės.

Baltų kosmologija

Baltų, kaip ir kitų indoeuropiečių, pasaulėkūros mite pasaulis randasi iš vandens. Pasak vieno iš mitų, pasaulio pradžioje nebuvo nieko, tik vanduo. Jo paviršiuje valtimi plaukė Dievas ir Velnias. Dievas paliepęs Velniui atnešti iš vandenų dugno žemės, nes norėjęs pailsėti. Tačiau Velnias supykęs, todėl visą žemę surijęs, o atnešęs tik smilčių panagėse. Dievas paėmus tas smiltis, jos pradėjusios brinkti, tarpti ir padariusios sausumą, taip pat pradėjusi brinkti ir žemė Velnio viduriuose, todėl jis ją pradėjęs vemti – ten pasidarė kalnai, pelkės, kitos blogos vietos. Pasak kitos šio mito atmainos, Dievui iš kruopelių padarius salelę ir užmigus, Velnias panūdęs Dievu nusikratyti ir mėgino jį nutempti vandenin. Bet kiek jį tampė, tiek sala didėjo, kol pavirto didžiule sausuma.

Australijos aborigenų kosmologija