Koscežyna

Koscežyna (lenk. Kościerzyna, kaš. Kòscérzëna) – miestas šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, 50 km į pietvakarius nuo Gdansko, Kašubų aukštumoje, prie , Galenznės, Kapličnės, Vežysko ežerų. Apskrities (pavieto) centras. Plentai ir geležinkeliai į Gdynę, Gdanską, Bydgoščių, Choinices. Metalo apdirbimo, keramikos, siuvimo, maisto (mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo), medienos apdirbimo (tame tarpe baldų) pramonė, plastikinės galanterijos dirbinių gamyba. Svarbus turistinis centras ir kurortas, miesto apylinkėse gausu ežerų ir pušynų. Veikia miesto muziejus, Lenkijos geležinkelių skansenas (įkurtas 1992 m. buvusiame garvežių depe). Yra 1917 m. neobarokinė Švč. Trejybės ir 1894 m. neogotikinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bei 1843 m. neogotikinė rotušė.

Koscežyna lenk. Kościerzyna
Turgaus aikštė
Koscežyna 54°07′0″ š. pl. 17°59′0″ r. ilg. / 54.11667°š. pl. 17.98333°r. ilg. / 54.11667; 17.98333 (Koscežyna)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Pamario vaivadija
Apskritis
Gyventojų (2008 m.)	23 016
Plotas	15,8 km²
Tankumas (2008 m.)	1 457 žm./km²
Altitudė	150 m
Vikiteka	Koscežyna

Koscežyna yra svarbus kašubų kultūrinis centras.

Istorija

Koscežyna rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1284 m., buvo pamarėnų žemėse. 1309 m. užimta kryžiuočių. Miesto teisės suteiktos 1389 m. Pagal Torūnės taiką 1466 m. Koscežyna iš Karališkosios Prūsijos grąžinta Lenkijai. Nuo 1772 m. vėl priklausė vokiečiams, vadinta Berentu (vok. Berent). 1939 m. vokiečiai iš Koscežynos ir jos apylinkių iškėlė apie 13 000 kašubų, daug jų nužudė. 1818–1975 m. ir nuo 1999 m. yra apskrities centras.

Šaltiniai

1. Koscežyna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006